Vieningos pozicijos šių paukščių atžvilgiu nėra. Vieni diskusijos dalyviai pasisakė už jų saugojimą, kiti – už drastišką populiacijos reguliavimą.
Naikinama sengirė
Lietuvoje yra šešios kormoranų kolonijos, Juodkrantėje esanti – didžiausia, be to, čia daugiausia perinčių porų (apie 80 proc.).
Nors paukščiai kelia rūpesčių tiek vietos gyventojams, tiek žvejams, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius pastebėjo, kad Juodkrantėje įsikūrusi kolonija yra vienas populiariausių objektų tarp Neringos lankytojų.
Vis dėlto, kaip pastebėta per konferenciją, turistų traukos objektu vadinama kolonija pamažu naikina kitą Neringos vertybę – kelis šimtmečius skaičiuojančią sengirę. Paukščių išmatomis apdergti medžiai bei krūmynai džiūsta.
Dangaus žiurkė
Anot Juodkrantės girininko Romo Andrusevičiaus, per pastaruosius 20 metų nukentėjo apie 50 proc. sengirės. „Aliarmą kėlėme prieš 10 metų, bet niekas nekreipė dėmesio. Netiesa, kad ten auga ąžuolynas. Miško ten tikrai nebus. Kormoranai kraudami lizdą suniokoja šaknis“, – teigė girininkas.
Žvejai piktinasi, kad šie sparnuočiai iš Kuršių marių išgriebia daug mailiaus, suryja nemažai žuvų.
Žvejų atstovai skundėsi, kad yra kaltinami naikinantys žuvis, nors kormoranai per metus jų sudoroja apie tūkstantį tonų. Žvejai kormoranus vadino dangaus žiurkėmis ir nesuprato, kodėl šis paukštis saugomas. Vis dėlto pastebėta, kad kormoranų poveikis žuvų kiekiui Kuršių mariose nenustatytas, skaičiavimai nėra atlikti.
Paukščiai baidomi
Kormoranų populiacijos reguliavimo darbus jau trečius metus atliekančio biologinės įvairovės išsaugojimo klubo „Gamtos namai“ atstovas Saulius Rumbutis teigė, kad pagrindinis jų uždavinys – išsaugoti Juodkrantės sengirę, ribojant kormoranų kolonijos plitimą.
Populiacija reguliuojama paukščius baidant perėjimo metu. Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje neleidžiama išsiriti apie 50 proc. kiaušinių jaunikliams.
„Neperėtas arba mažai perėtas kiaušinis gali būti ilgai nešildomas. Kai jau yra embrionas, neperimas, nešildomas paukštis žūsta greičiau. Kolonijinių paukščių geriausias vietas kolonijose užima senesni paukščiai, jaunesni pradžioje, pastarieji peri vėliau. Dėl to sunku reguliuoti populiaciją“, – pasakojo specialistas.
Kormoranų kolonijos plitimą į sengirę tikimasi sustabdyti pastačius stulpų su lizdais.Paukščiams baidyti naudojamos vaizdinį ir garsinį efektą turinčios petardos. Kadangi išbaidytas paukštis bando grįžti po 5–7 minučių, šūviai kartojami skirtingais intervalais. Priklausomai nuo oro baidoma nuo 6 iki 12 val. Pastebėta, kad pastaraisiais metais šių paukščių Juodkrantėje nedaugėja. Anot specialisto, tik po penkerių metų bus matyti, ar kolonija iš tiesų nedidėja dėl atliekamų darbų, ar paukščių sumažėjo laikinai ir dėl kitų aplinkos veiksnių.
Populiacijos reguliavimas neveiksmingas
„Neringoje taikomomis populiacijos reguliavimo priemonėmis tik nuraminami nervai tų, kuriems šie paukščiai kliūva“, – teigė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto atstovas Mindaugas Dagys.
Kaip pasakoja specialistas, kormoranai Kuršių nerijoje perėjo 17–18 amžiuje. Paukščius išnaikinus visoje Europoje, juos imta saugoti. Šiuo metu kormoranų gausos reguliavimo problema opi visoje Europoje.
„Kormoranų populiacija yra auganti. Nė viena šalis, reguliuodama atskirai, nieko nepasieks. Reikia bendro priemonių plano. Europoje kito būdo reguliuoti efektyviai nėra“, – teigė M. Dagys.
Siūlo medžioti
Vietos gyventojai šiuos paukščius siūlė medžioti. Per konferenciją pastebėta, kad kormoranai yra saugomi paukščiai, be to, sumedžioti vieną sparnuotį kainuoja kelis šimtus litų.
Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S.Paltanavičius pasakojo, kad nors kormoranai Lietuvoje nemedžiojami, žuvininkystės ūkių tvenkinių teritorijose kormoranus medžioti leidžiama kaip darančius žalą. Kasmet tokiose teritorijose sumedžiojama apie 2500 kormoranų.
Statys stulpus su lizdais
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Robertas Kubilius pasakojo, kad UAB „Kintai“, užsiimanti žuvų auginimu, pramogine žūkle, kormoranų populiaciją reguliuoja dujų patrankomis. Pastebėta, kad šioje teritorijoje kormoranų skaičius sumažėjo. „Gal tereikia pinigų, kad būtų pastatytos keturios ar penkios patrankas, ir pagal poreikį jas kilnoti“, – svarstė R.Kubilius.
Kormoranų kolonijos plitimą į sengirę tikimasi sustabdyti pastačius stulpų su lizdais. Tokius stulpus ketinama įrengti Aplinkos ministerijos užsakymu. „Reikia taikytis ir ieškoti kitų sprendimo būdų. Jei čia šaudo, atsiranda kitur. Išnaikinus koloniją vienoje vietoje, ji susiskaidys į kelias“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.
