„Visuomenė puikiai reaguoja į raginimus sterilizuoti gyvūnus, o ne juos žudyti, – 15min.lt pasakojo Austrijos ambasadoriaus Lietuvoje dr. Helmuto Kollerio žmona Gudrun Koller, prieš porą metų ryžusis užkirsti kelią nehumaniškam, tačiau Lietuvoje įprastam beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimui. – Reaguoti pradėjo ir politikai. Jie mato, kad žmonės nebenori žudyti savo gyvūnų, jie nori žmogiško šios problemos sprendimo būdo.“
G.Koller ir Algitos Zigmantaitės iniciatyva Lietuvoje šiuo metu antrą kartą vieši Vokietijos gyvūnų apsaugos organizacijos ETN sterilizacijos komanda. Praėjusių metų rugsėjį Šiauliuose sterilizavusi beveik 400 beglobių gyvūnų, veterinarijos gydytojų komanda, vadovaujama dr. Konstantino Antonovo, šiuo metu dirba Vilniaus rajone. Nuo ankstaus ryto iki vakaro besidarbuojantys veterinarai kasdien sterilizuoja apie 40 beglobių ar kiemuose be priežiūros paliktų gyvūnų. Tai – užsienio nevyriausybinių organizacijų dovana, leidžianti Lietuvai sutaupyti šimtus tūkstančių litų.
„Pirmasis projektas mums kainavo apie 2,5 tūkst. litų. Tai buvo veterinarų komandos apgyvendinimo ir maitinimo kaštai, – 15min.lt sakė A.Zigmantaitė. – Suskaičiavome, kad įvertinus, kiek gyvūnų buvo sterilizuota, šalies nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys Lietuvoje dirbantiems veterinarams būtų sumokėję apie 100 tūkst. litų.“
Užsienio nevyriausybinės organizacijos ne tik atsiunčia specialistus, kuriems apmoka, bet ir nuperka reikiamus medikamentus. „Mums tai nieko nekainuoja. Skaičiuojame, kad iki šiandien projekto vertė siekia apie 240 tūkst. litų. T. y. tiek pinigų būtų išleista, jei organizacijos ar žmonės visus tuos gyvūnus būtų sterilizavę patys, – pasakojo A.Zigmantaitė. – Mums tai kainavo apie 15 tūkst. litų – tai veterinarų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos.“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Beglobių gyvūnų sterilizacija |
Pagauti-sterilizuoti-paleisti
Paklausta, kodėl atvykusi į Lietuvą ėmėsi įgyvendinti projektą, skirtą beglobiams gyvūnams, G.Koller pasakojo, kad tai daryti ją paskatino situacija mūsų šalyje. „Per keliones į Lietuvos kaimus pastebėjau daugybę gatvėse lakstančių gyvūnų, taip pat – prie grandinių pririštus šunis. Mano šeimoje augo daug šunų ir įvairių kitų gyvūnų, tad meilė gyvūnams man yra natūrali ir įprasta. Supratau, kad čia tai – problema ir kad ją reikia spręsti.“
Žinodama, kad iš užsienio diplomatų korpuso daugiau niekas iniciatyvos šioje srityje nerodė, G.Koller jos ėmėsi pati. „Beglobių gyvūnų sterilizacija pagal „Trap-Neuter-Release“ (liet. k. „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ arba PSP) sistemą yra vienintelė galimybė ilgam laikui humaniškai sumažinti beglobių gyvūnų skaičių, – kalbėjo G.Koller. – Beglobių gyvūnų žudymas ne tik nepriimtinas etiškai. Gyvūnus žudant, o likusiems greičiau dauginantis, jų vis daugėja. Nuolat vykdant sterilizacijos akcijas, penkerių–šešerių metų laikotarpiu gyvūnų sterilizacijai neišleidžiama daugiau nei jų žudymui, o beglobių gyvūnų nuosekliai mažėja.“
Balandžio 23 d.–gegužės 1 d. Vilniaus rajono gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos kviečiamos į „SOS gyvūnų“ prieglaudos operacines atvežti gyvūnus. Čia jie yra sterilizuojami ir kelias dienas prižiūrimi, o vėliau paleidžiami ten pat, iš kur buvo paimti.
„Gyvūnus mums atveža nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai asmenys. Po procedūros jie pasiima gyvūnus ir paleidžia juos ten, kur sugavo“, – pasakojo A.Zigmantaitė.
Ilgas procesas
Projekto iniciatorės džiaugėsi, kad žmonės labai aktyviai reaguoja į kvietimus sterilizuoti gyvūnus. „Žmonės atveža ne tik savo, bet ir savo kaimynų gyvūnus. Jie nebenori žudyti gyvūnų“, – kalbėjo G.Koller.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gudrun Koller ir Algita Zigmantaitė |
Tačiau moteris taip pat pripažino, kad iki dabartinio taško reikėjo nueiti netrumpą kelią. „Tai buvo ilgas procesas, – kalbėjo G.Koller. – Tik pasikeitus Vilniaus miesto merui ir į valdžią atėjus Artūrui Zuokui, sulaukėme daugiau pagalbos.“
Moterys džiaugėsi ne tik Vilniaus, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės, aktyviai prisidėjusios prie projekto informacijos sklaida, pagalba.
„Gyvūnų apsaugos srityje puikiai bendradarbiaujama su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku. Šio bendradarbiavimo rezultatai jau duoda vaisių: beglobių gyvūnų skaičius mieste pastebimai mažėja. Sumažinus tokių gyvūnų skaičių ir Vilniaus rajone, nauda išaugs keleriopai“, – įsitikinusi G.Koller.
Pasak projekto organizatorių, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai (ES), suplanuota įgyvendinti dar kelis projektus, skirtus gyvūnų gerovei skatinti. Moterys siekia, kad Lietuva šioje srityje taptų pavyzdine ES šalimi.
Sėkmingai įgyvendinus PSP sterilizacijos projektus Vilniuje ir Šiauliuose, analogiški projektai turėtų būti įgyvendinti ir kituose Lietuvos miestuose. „Tačiau tam būtinas bendradarbiavimas su savivaldybėmis. Ateityje numatyta šiuos projektus išplėsti, įtraukiant į juos ir Lietuvos veterinarijos gydytojus. Pirmas toks projektas turėtų prasidėti netrukus“, – planus dėstė G.Koller.
