Jaunų žmonių pora, nešina mažyčiu šunyčiu, ateina prie vandens, atsargiai apžiūrinėja juos sutinkantį nepažįstamą keturkojį šio paplūdimio „sargą“ , bet netiesia draugiškos rankos prie šlapio ir dumblino jo kailio. Ir savojo miniatiūrinio numylėto augintinio į vandenį neleidžia. Kas žino, ar tas palaidas nežinia kieno šuo yra skiepytas, ar neturi blusų ar kirminų. Be to – šunims ne vieta žmonių maudyklose.
Gyvūnų laikymo taisyklės nenumato jokių elgesio išlygų nuo karščio kenčiančių šunų šeimininkams ten, kur yra masinio susibūrimo vietos.
Sanitarijos reikalavimai šiuo atžvilgiu griežti. Bet jų nepaisančių – daug.
Priekrantės teritorijoje plyti plati ir ilga seklumų juosta, kurioje naujokams jokios rizikos mokytis valdyti vandens pramogų priemones – jėgos aitvarus, o patiems mažiausiems pilsiautojams – mokytis plaukti.
„Kai kam – gal nieko tokio, bet man šis vaizdas – atgrasus. Negi savivaldybė neturi gyvūnų laikymo taisyklių ar už viešąją tvarką atsakingo asmens?”, – tarsteli iš vidurio Lietuvos savaitgaliui į Svencelę atvykusi pora.
Spalio 31-osios rajono tarybos sprendimu patvirtintų Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius ir seniūnas. Bet šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos.
Dešiniajame Kuršių marių krante, Nemuno deltos regioninio parko teritorijos vandens telkiniuose – ne tik palaidi šunys, bet ir nuo savitvardos grandinių atitrūkę lėbautojai savaitgaliais okupuoja beveik visas bent kiek atviresnes prieigas prie vandens. Stato palapines, kuria stovyklavietes, nors ši veikla prieštarauja Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklėms.
Jos draudžia statyti palapines, kurti laužus nepažymėtose ir specialiai tam neįrengtose, informaciniais ženklais nepažymėtose vietose. Nes Nemuno delta yra saugoma teritorija, įsteigta gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingoje, ypač vertingoje teritorijoje.
Kodėl kontrolę turinti užtikrinti NDRP direkcija užsimerkia prieš šį laukinį „turistavimo“ įprotį? Dabar – vandens turistų aptarnavimo pikas, spėk sodinti į laivus kompanijas, plukdyti juos įprastu Minijos-Atmatos-Upaitės-Minijos maršrutu, stabdyti motorlaivius nutryptose pakrantėse dėl žuvienės, šašlykų (ir ne tik)... Ir tūkstantiniai laivavedžių uždarbiai – garantuoti.
Tinkamai įrengtų laivų švartavimosi vietų ir poilsinių prie vandens – vos kelios. O vandens turizmo paslaugas teikiančiųjų – dešimtys. Stambieji gavo europinę paramą, investavo į infrastruktūrą, o smulkieji gaudo pelną, pavėjui dūmindami pakrantes. Aplinkos ministro draudimai – paminti.
