Viename iš P.Plechavičiaus gatvėje stovinčių daugiabučių gyvenančios Gražinos Prekšaitienės auginami du šunys tapo nesutarimų su viena kaimyne priežastimi. Nors dydžiu neišsiskiriantis jorkšyro terjeras ir už jį ne ką didesnis šitsu veislės šunelis moters namuose gyvena nebe pirmus metus, kaimynei iš žemiau esančio aukšto gyvūnų skleidžiamas triukšmas užkliuvo tik šių metų pavasarį.
Lojimą girdi nuolat
„Kaimynė ėmė rašyti skundus policijai ir administracinei savivaldybės komisijai“, – guodėsi G.Prekšaitienė.
Reaguodama į pasipylusius skundus, kaunietė pradėjo rinkti parašais patvirtintus kaimynų sutikimus. Savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės numato, jog pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima gavus raštišką sutikimą iš kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis bei grindimis. Nepaisant to, G.Prekšaitienė surinko beveik 80 kaimynų parašų.
„Tačiau, kaip paaiškėjo, jie visi negalioja, jeigu nėra tos vienos kaimynės parašo. O ji piktybiškai neduoda sutikimo ir tik rašo skundus. Galima sakyti, taip šantažuoja mus. Įdomiausia tai, jog šalia gyvenanti kaimynė šuniukų lojimo negirdi. O ta, kuri gyvena po mumis, girdi. Tiesa, lojimą ji girdėjo ir tuomet, kai šunis beveik mėnesiui buvome išvežę į kaimą“, – stebėjosi šunų šeimininkė.
Pagrasino šunis atimti
Nesukalbamos kaimynės skundai netruko virsti baudomis. Iš pradžių Kauno miesto savivaldybės administracinė komisija už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą G.Prekšaitienei skyrė 20 Lt, o vėliau – ir 400 Lt dydžio baudą. Pasak moters, jai buvo pagrasinta, kad trečią kartą vietoj baudos gali būti paskirta jos augintinių konfiskacija.
Lojimą kaimynė girdėjo ir tuomet, kai šunys beveik mėnesiui buvo išvežti į kaimą.Po šių grasinimų kaunietės kantrybė trūko – birželio pradžioje ji Kauno miesto apylinkės teismui įteikė prašymą išaiškinti Gyvūnų laikymo taisyklių pagrįstumą ir jai skirtų baudų teisėtumą. Išnagrinėjęs prašymą, teismas konstatavo, kad savivaldybės, skirdamos baudas už gyvūno laikymą bute be kaimyno sutikimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, nes šios baudos prieštarauja tiek šalies Konstitucijai, tiek Civiliniam kodeksui. Šia Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintos G.Prekšaitienei skirtos baudos.
„Nors pati taisyklė tiesiogiai neriboja asmens teisės įsigyti ir laikyti gyvūną, tačiau sukuria situaciją, kurioje norintis įsigyti ir laikyti gyvūną asmuo tampa priklausomas nuo kaimyno malonės. Todėl bet kokie savivaldybės draudimai turi būti logiški ir teisėti, o ne sukurti neturint jokio pagrįstumo ir aiškumo“, – tvirtina gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė.
Reikės politikų įsikišimo
Nors Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino, kad baudos už minėtus pažeidimus skiriamos neteisėtai, Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės galioja kaip ir galiojusios.
„Galiausiai taip išeina, kad laikyti savo šuniukų vis tiek negaliu. Aš turiu kreiptis į teismą, kuris man gali leisti laikyti gyvūnus ir be kaimynės sutikimo. Ar dėl to kreipsiuosi į teismą, dar nežinau“, – pečiais gūžtelėjo G.Prekšaitienė.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Jūratė Baranauskienė pareiškė, kad ji ir jos kolegos tik vadovaujasi politikų patvirtintomis taisyklėmis: „Šioje vietoje reikėtų keisti tarybos sprendimą.“
J.Baranauskienės teigimu, naujoji miesto valdžia planuoja steigti specialią komisiją, kuri turėtų teikti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pataisas. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus specialistės, ji sulaukia nemažai kauniečių skundų ne tik dėl piktybiškų kaimynų, tačiau ir dėl draudimo žaliuosiuose plotuose vedžioti šunis.
