Benamiais gyvūnais Vilniuje patikėta rūpintis savivaldybės ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kuruojamiems Gyvūnų globos namams. Taip pat mieste veikia savanorių organizacijos „Pifas.lt“ ir „Lesė“, kurių atstovai tvirtina, kad tik čia benamiai gyvūnai gali gauti tikrą globą.
„Valstybės išlaikomi Gyvūnų globos namai, arba karantinavimo stotis, gyvūnų negloboja. Jei gatvėje rasto šuns ar katės niekas iš stoties nepasiima per kelias dienas, gyvūnas yra užmigdomas. Mūsų organizacijoje, jei reikia, gyvūnas gydomas, sterilizuojamas, vakcinuojamas. Bandome jam surasti namus“, – pasakojo savanorių organizacijos, užsiimančios gyvūnų globa „Pifas.lt“ vadovė Ilona Mezenceva.
Pasak jos, šią organziaciją finansiškai remia sostinės gyventojai.
„Neturime jokio pastovaus finansavimo – mums padeda geros valios žmonės. Manau, tokių organizacijų mieste tikrai reikėtų daugiau“, – sakė I. Mezenceva.
Jos teigimu, per dieną „Pifas.lt“ sulaukia iki 10 telefono skambučių su prašymais padėti ar priglausti gyvūną, todėl prieglaudoje vietos visuomet būna užpildytos ir ne visiems norintiems galima padėti.
„Fiziškai nepajėgiame priimti tiek gyvūnų, kiek mūsų prašo. Stengiamės išdalinti juos savanoriams, dovanoti geriems žmonėms, tačiau labai liūdna, kad valstybė visiškai neprisideda prie šio darbo – būtų kur kas lengviau, jei būtų nors viena valstybės remiama įstaiga, kuri taip pat rūpintųsi pamestinukais gyvūnais“, – sakė gyvūnų globėja.
Anot jos, vilniečių „Pifas.lt“ savanoriai padeda ir kitiems miestams.
„Turime savanorių ir Kaune, ir Klaipėdoje. Tikiuosi, jų atsiras ir kituose miestuose. Tačiau daugiausia gyvūnų globai priimame Vilniuje“, – teigė I. Mezenceva.
Trūksta šeimininkų atsakomybės
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis „15min“ teigė, jog benamių gyvūnų globos problema yra ne vien tik ta, kad trūksta globos namų. Problema yra ir žmonių požiūris.
„Sutinku, kad valstybės remiami gyvūnų globos namai Vilniuje reikalingi. Tačiau ir žmonės turėtų geriau pamąstyti, prieš įsigydami gyvūną“, – svarstė G. Blekaitis.
Pasak valdininko, gyvūno globa yra šeimininkų „sąžinės ir atsakomybės reikalas“.
„Jei jau įsigijai gyvūną, turi suvokti, jog juo reikės rūpintis ne tik dabar, bet ir po dvejų, penkerių ar daugiau metų“, – naminių gyvūnų globos mokė G. Blekaitis.
Pasak jo, rūpesčių kelia ir tie benamiai gyvūnai, kuriuos žmonės„globoja“ laikinai ar iš gailesčio.
„Katės dažnai šlaistosi gyvenamųjų namų rajonuose, kur žmonės iš gailesčio jas pašeria. Tokie gyvūnai į globos namus paprastai nepatenka, nes turi nuolatinį maisto šaltinį, tačiau, jie gali nešioti pavojingas ligas, nes niekas jų neskiepija, netikrina jų sveikatos. Jei tokius „pusiau benamius“ gyvūnus bandoma išvežti į prieglaudą, žmonės priešinasi. Visuomenėje dar trūksta suvokimo, kad jei nebegali tinkamai rūpintis naminiu gyvūnu, turi jam surasti naujus namus, o ne išmesti jį į gatvę“, – įsitikinęs G. Blekaitis.
