„Rudens sesijos metu bus teikiamos svarstyti Žemės ūkio ministerijos rengtos Gyvūnų laikymo ir priežiūros įstatymų pataisos, kuriose siūloma įteisinti visuotinį gyvūnų žymėjimą poodinėmis mikroschemomis ir keisti bendrą gyvūnų laikymo ir priežiūros tvarką. Reiktų sutikti, kad iki šiol nereglamentuotas augintinių laikymas, elementarių priežiūros taisyklių „sąmoningas užmiršimas“ patogumo vardan (pavyzdžiui surinkti šuns ekskrementus) privalėjo baigtis. Naujų įstatymų priėmimą skatina Lietuvą visame pasaulyje „garsinantys“ paviešinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai. Tenka apgailestauti, kad Biržai taip pat įneš gan svarų indėlį tokiu būdu „garsinant“ mūsų šalį. Panašu, kad ekonominė ir dvasinė krizė Biržuose atskleidė išties bjaurias nužmogėjančių mūsų bendrapiliečių dvasios kerteles“, – savo viešame pareiškime teigia Seimo narys.
Puikiai suprantu, kad ypatingai dabar, sunkmečiu, dažnas susidurią su sunkumais, tačiau nužmogėjimas – nėra jokia išeitis iš šios situacijos. Kur taip nueisime ir kada sustosime? – klausia Valdemaras Valkiūnas.„Kas gi nutiko? Biržų savivaldybė pasirašė sutartį su Biržų komunaliniu ūkiu, suteikė jam teisę sutarties sąlygomis užsiimti beglobiais gyvūnais. „Užsiėmimas“ šiuo atveju yra gerokai „radikalesnis“ nei kituose Lietuvos miestuose, kuriuose beglobiai gyvūnai, kol jiems ieškoma naujų šeimininkų, apgyvendinami gyvūnų globos organizacijų prieglaudose. Daugelyje Lietuvos miestų tokios organizacijos veikia ir plečiasi, vykdo prevencines programas, mažinančias benamių gyvūnų populiacijas, prieglaudose prižiūri beglobius gyvūnus. Sąlygos jose, kad ir neidealios, bet šiaip ar taip, lyginant su biržietiška „alternatyva“ – privaloma nuodų doze – visai priimtinos“, – pastebėjo V.Valkiūnas.
„Toks požiūris į problemos sprendimą šiandieninėje Lietuvoje vargiai ką nustebintų, bet mūsų mieste išties pasiekta įspūdingų „racionalizacijos“ rezultatų. Lyg nacistinėje Vokietijoje. Biržų komunalinis ūkis ėmė savo (ar svetimus) augintinius numarinti atgabenančius bendrapiliečius skatinti piniginėmis išmokomis. Neabejoju, kad tokiam sprendimui pagrįsti pasitelkta išties geležinė logika – kam mokėti šungaudžiams ir deginti kurą, jei gerokai pigiau yra tiesiog sumokėti savo augintinio norinčiam atsikratyti piliečiui ir vėliau jo šuns ir katės nebesivaikyti gatvėmis! Logika išties geležinė, tačiau praleidžiama viena svarbi detalė – jei už tam tikrą veiklą mokama, ji yra skatinama“, – pažymėjo parlamentaras.
„Deja šiuo atveju atlyginamos ne humaniškos paskatos – išgelbėtos gyvūnėlių gyvybes jų mirčiai pasirinkus alternatyvą – gyvūnų prieglaudą ir galimybę sulaukti naujo, geresnio šeimininko. Skatinama „nevarginti“ šungaudžių pristatant atsibodusį šunį ar katę mirčiai. Ar jums neprimena vienos senos istorijos apie „švarią“ ir „efektyvią“ valstybę kūrusius nacius, kurie vietoje brangiai kainuojančios protiškai atsilikusiųjų integracijos į visuomenę rinkosi „ekonomiškai ir rasiškai“ efektyvesnę priemonę – jų žudymą? Liūdna, tačiau tokią tvarką, panašu, palaiko ir miestiečiai – vien per šiuos metus „pristatyta“ 314 gyvūnų“, – pateikė skaičius Seimo narys V.Valkiūnas.
„Puikiai suprantu, kad ypatingai dabar, sunkmečiu, dažnas susidurią su sunkumais, tačiau nužmogėjimas – nėra jokia išeitis iš šios situacijos. Kur taip nueisime ir kada sustosime? Gal pradėsime skirti išmokas motinoms, palikusioms savo kūdikius „gyvybės langeliuose“, o už beglobių vaikų įvaikinimą įvesime pelningas rinkliavas?“ – tokiais klausimais pareiškimą baigė jo autorius.
