Visą šią savaitę LGGD nariai Nemuno pakrantėje kabino didžiulius inkilus vandens paukščiams. Per mėnesį, kai buvo paskelbtas draugijos kvietimas prisidėti prie didžiųjų dančiasnapių apsaugos, buvo pagaminta 40 šiems paukščiams skirtų inkilų. 15 inkilų pagamino Sargėnų vidurinės mokyklos moksleiviai, 5 inkilus sukalė Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos auklėtiniai. Kiti inkilai pagaminti paukščių apsaugai neabejingiems žmonėms ar organizacijoms skyrus lėšų ir medžiagų inkilų gamybai, o juos sumeistravo patys LGGD nariai.
Akcijos koordinatorius veterinarijos gydytojas Julius Morkūnas pasakojo, kad didieji dančiasnapiaiyra už antį didesni, žuvimis mintantys vandens paukščiai, perintys senų, didelių medžių drevėse. Šiais laikais tokių drevėtų senų medžių Kaune dančiasnapių pamėgtose vietose likę labai mažai. Dėl natūralių perimviečių trūkumo, didieji dančiasnapiai įsikuria statiniuose, apleistose statybvietėse ar pastogėse Laisvės alėjoje, senamiestyje, Ramybės parke, Žemuosiuose Šančiuose ir netgi Ąžuolyno parke.
„Pavasarį išsiritę 10–12 jauniklių per pirmas dienas išoka lauk iš lizdo ir nesusižalodami nukrenta ant žemės pas laukiančią motiną, kuri jauniklius pasiruošusi vesti iki saugaus vandens telkinio. Pavojinga kelionė per patį miesto centrą iki artimiausio vandens telkinio kartais būna ilgesnė nei 1 km. Dančiasnapių patelė kiek įmanydama saugo savo jauniklius, bet susidūrus su automobiliais judrioje gatvėje, smalsuoliais praeiviais, šunimis ar katėmis, tampa bejėgė išsaugoti savo vadą ir saugodama savo gyvybę, palieka jauniklius likimo valiai“, – sakė J.Morkūnas.
Palikti vos 50 g sveriantys jaunikliai pradeda blaškytis, išsisklaido ir išsigandę bėgioja po gatves, namų kiemus. Kiekvieną pavasarį LGGD darbuotojams tenka gelbėti po 5-6 tokias didžiųjų dančiasnapių vadas.
Šiuo metu didžiuosius dančiasnapius galima pamatyti ties Nemunu Kauno centre, atkarpoje nuo Karaliaus Mindaugo iki Aleksoto tiltų.