Vienintelė nuotrauka ir prisiminimai Ingai Burbo ir jos šeimai liko iš sausio pradžioje įsigyto šunelio. Šeima ištesėjo dukrai duotą pažadą – namuose atsiras augintinis, kai mergaitei sukaks septyneri, tačiau jau po vienos dienos Mikiu pavadintas keturkojis atsidūrė veterinarijos klinikoje.
„Vieną parą jis buvo sveikas: žaidė ir valgė gerai, o ryte atsikėlę pamatėme, kad ten, kur jis miega, yra privemta. Galvojome, kad kažką suvalgė ir atvėmė, bet paskambinom pardavėjai, ji iš karto atsiliepė, pasakė, kad vienas šunelis turėjo kirminų. Sako: nežinau, kuris, matyt tas jums ir atiteko“, – pasakoja I. Burbo.
Negaluojantį augintinį kelias dienas bandė gelbėti veterinarijos medikai, deja, nesėkmingai. Nepavykus surasti šunį pardavusios moters, šeima kreipėsi į Gyvūnų teisių apsaugos organizaciją, kur paaiškėjo – panašūs skundai pastaruoju metu plūste plūsta, per kelias savaites jų užregistruota daugiau nei dvi dešimtys: neva veisliniai, tačiau be kilmės dokumentų ir todėl pigesni per internetą surasti ir įsigyti gyvūnai po kelių dienų nugaišta arba prireikia ilgo jų gydymo.
„Tas pigumas vėliau virsta labai brangiu, nes gydymas ir visa kita kainuoja. O jei tas gyvūnas miršta, tai patiriami labai dideli nuostoliai“, – teigia Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
„Tokie gyvūnai atkeliauja pas mus dėl įvairių sveikatos problemų, dažniausiai per jauno amžiaus, nepaskiepyti. Baigtis tokiais atvejais būna labai įvairi, dažnai pasitaiko ir mirčių atvejų. Jie dažniausiai turi įvairių parazitinių problemų: tiek išorės, tiek vidaus parazitų. Jų apetitas būna prastas, jie dažnai vemia, viduriuoja ir t.t.“, – sako veterinarijos gydytoja Jūratė Juodytė.
Pasak pašnekovės, aiškėja, jog netinkamai augintus šunelius be kilmės dokumentų pardavinėja kelios moterys ar asmenų grupė, su besidominčiais bendraujanti trumposiomis žinutėmis, gyvūną siūlant atvežti prie didžiųjų Kauno prekybos centrų. Sunegalavus įsigytam šuniui, pardavėjų telefonai būna išjungti arba skambučiai atmetami.
Inga su šeima patikėjo 9 savaičių amžiaus šunį Kaune pardavusios, per skelbimus surastos moters teiginiu, jog ji laikanti abu gyvūno tėvus, jog šuo yra skiepytas, gavęs vaistų nuo kirminų, kaip įrodymas pateiktas gyvūno sveikatos pasas.
„Iš pradžių nepažiūrėjom skiepų knygelės, jokių įtarimų nebuvo, bet vėliau pervertus knygelę pastebėjome, kad nėra spaudų. Klinikoje sakė, kad yra galimybė, jog šuo neskiepytas, o kadangi kirmelių buvo labai daug ir pats šuo buvo didelis, vaistų, matyt, nebuvo suduota“, – sako I. Burbo.
Norėtųsi, kad tokio verslo nebūtų, sako Inga. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė pataria: augintinį būtina rinktis atsakingai ir ne pagal kainą.
