Manoma, kad Europos laukinės gamtos atsigavimą lėmė stiprėjanti gyvūnų apsauga, medžioklės ribojimai ir žmonių pasitraukimas iš kaimiškų vietovių.
Gyvūnų skaičiaus analizę atliko Londono zoologijos draugija, Ornitologų draugija ir Europos paukščių surašymo taryba.
„Žmonės manė, kad mes jau praradome didžiąją dalį savo laukinių gyvūnų. Tačiau aš galvoju, kad likęs pasaulis šiuo metu gali pasimokyti iš mūsų, kad gamtosaugininkų darbas iš tiesų yra veiksmingas“, – sako specialistas Fransas Schepersas.
Per pastaruosius kelis šimtmečius Europos gyvūnai smarkiai nukentėjo. Medžioklė, gyvūnų gyvenamosios vietos naikinimas ir užterštumas lėmė, kad gyvūnai ėmė sparčiai nykti. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad gyvūnų skaičius vėl ėmė augti.
Didžiausias populiacijos augimas pastebėtas tarp stumbrų, bebrų, baltagalvių ančių ir kai kurių rūšių žąsų.
Mokslininkai tyrinėjo 18 žinduolių ir 19 paukščių rūšių visoje Europoje. Jie nustatė, kad visų tirtų gyvūnų, išskyrus Iberijos lūšį, populiacijos nuo 1960 metų padidėjo.
Didžiausias populiacijos augimas pastebėtas tarp stumbrų, bebrų, baltagalvių ančių ir kai kurių rūšių žąsų. Rudųjų meškų skaičius padvigubėjo. Pilkųjų vilkų, kurių populiacija buvo smarkiai sumažėjusi, skaičius padidėjo 30 proc.
„Laukinių gyvūnų populiacijos didėjimas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Lyginant su XVII ar XVIII amžiumi, skaičius vis dar mažas, tačiau jis palaipsniui didėja“, – tikina F. Schepersas.
Tačiau kai kurių stambių plėšrūnų didėjantis skaičius pradeda kelti nerimą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur vilkų skaičius pastaruoju metu išaugo, ūkininkai nerimauja dėl grėsmės jų gyvuliams.
