Paleidžiant paukščius dalyvavo Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų atstovai, apuokų auginimu rūpinęsi specialistai. Vieni paukščiai kilo tiesiai į skrydį, tūpė ant medžių šakų, kiti kurį laiką vaikštinėjo miško takais, dairėsi ir noriai pozavo fotografams.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius išaugino VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ darbuotojai, įgyvendinantys Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Fondas dirba kartu su keturiais lūšių ir penkiais didžiųjų apuokų veislynais.
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas, sako, kad projekto vykdytojams keliama užduotis per 2011–2013 metus išauginti ir paleidimui į laisvę paruošti 14 lūšių ir 20 didžiųjų apuokų jauniklių.
„Šiemet, tik pradėjus projektą, jauniklių susilaukė šešios didžiųjų apuokų poros ir šešios lūšių patelės. Visi jaunikliai laikomi ir maitinami pagal programos reikalavimus. Tada, kai jau gali gyventi savarankiškai, be tėvų pagalbos, moka medžioti, slapstytis bei išvengti susitikimų su žmonėmis, gyvūnai paleidžiami laisvėn“, – teigia S.Paltanavičius.
Aplinkos ministerijos nuotr./Didysis apuokas |
Pirmieji trys didžiųjų apuokų jaunikliai paleisti rugsėjo viduryje, paskutinė paukščių grupė bus paleista lapkričio pradžioje. Gyvūnai paleidžiami komisijos parinktose vietose, kur jiems saugu, kur gausu maisto. Dalis gyvūnų paženklinti specialiais siųstuvais, todėl projekto vykdytojai gali sekti jų judėjimą. Šiuo metu kas dvi valandas siunčiami duomenys rodo, kad apuokai skraido 200–1000 metrų atstumu ir susipažįsta su teritorija, tapsiančia jų namais.
S.Paltanavičiaus teigimu, kadangi tiek didieji apuokai, tiek lūšys yra labai reti, nykstantys bei jautrūs gyvūnai, tiksli informacija apie jų išleidimo vietas nėra teikiama. „Siekiame, kad gyvūnai netaptų brakonierių ar šiaip piktavalių, kuriuos lūšis ar apuokas masina viso labo tik kaip geidžiamas medžioklės trofėjus, aukomis“, – sako vyr. specialistas.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“. Tam iš ES 2007–2013 metų struktūrinės pramos skirta kiek daugiau nei 3,5 mln. litų.