Apie pusė tūkstančio gulbių, likusių žiemoti laikinojoje sostinėje ir jos apylinkėse, kasdien primena, kad jas reikia palesinti. Kiekvieną dieną pagrindinėse šių išdidžių paukščių žiemojimo vietose neabejingi sparnuočiams žmonės išbarsto apie 100 kilogramų kviečių ir kelis kilogramus baltos duonos gaminių. Neužšąlantis Nemunas pritraukia ne tik Lietuvos gulbes, bet ir iš užsienio atskridusias migrantes. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos nario Juliaus Morkūno, miesto upėje stebimos gulbės iš Latvijos, Danijos, Lenkijos ir Baltarusijos, taip pat ir iš Vokietijos.
 |
| Juliaus Morkūno nuotr./Žiemojančios gulbės Kaune |
Daugiausia šių išalkusių gražuolių rasite Nemuno atkarpose Žemuosiuose Šančiuose bei prie Kauno hidroelektrinės. Taip pat nemažai jų galima aptikti ties pėsčiųjų tiltu per Nemuną bei Panemunės parke prie Smetonos alėjos.
LOD sekretoriatas, pasitelkęs aktyvių savanorių pagalbą, organizuoja gulbių lesinimą, kuris sparnuočiams suteikiamas jau nebe pirmus metus.
Reiktų neužmiršti ir kitose mūsų šalies vietose likusių žiemoti vandens paukščių. Apie pusšimtis gulbių laukia pagalbos Kėdainiuose. Taip pat Lietuvoje gulbės žiemoti lieka ir kitose užšąlančio vandens plotuose, 30 gulbių laikosi Marijampolėje Šešupės upėje, jas ten lesina geraširdžiai miestiečiai. O Ignalinos atominės elektrinės šiltajame kanale Visagine yra apie 20 sparnuočių.
 |
| Boriso Belchevo nuotr./Gulbės lesa grūdus Kėdainiuose. |
