Eitynės už gyvūnus: renginys Vilniuje varžysis su Helsinkiu ir Oslu?

Ateinantį šeštadienį, sausio 28-ąją, Gedimino prospektą Vilniuje sudrebins dar vienas piliečių aktyvumą skatinantis renginys – gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ inicijuotos eitynės už gyvūnus, prasidėsiančios 14 val. Arkikatedros aikštėje. Organizacija „Tušti narvai“ teigia, kad tai pirmosios ir kol kas didžiausios tokio pobūdžio eitynės Lietuvoje, o taip pat – didžiausias įvykis Lietuvos gyvūnų teisių istorijoje.
Protesto akcija prieš kailių pramonę JAV
Asociatyvinė iliustracija: protesto akcija prieš kailių pramonę JAV / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Laukiama daugiau nei tūkstančio dalyvių

Pasak „Tuščių narvų“ aktyvistų, eitynes imtasi organizuoti, siekiant parodyti visuomenės nusiteikimą kailinių žvėrelių fermų atžvilgiu. 2016 m. vykdyta reprezentatyvinė apklausa atskleidė, kad gyvūnų auginimui vien dėl jų kailio nepritaria beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų.

„Vis garsiau viešojoje erdvėje skamba pasipiktinimas dėl kailių industrijos neetiško elgesio su gyvūnais ir jos sukeliamos taršos“, – komentavo Gabija Enciūtė, viena iš „Tuščių narvų“ įkūrėjų.

Organizatoriai džiaugiasi, kad norinčiųjų dalyvauti užsiregistravo jau daugiau nei 1000. „Tiesa, gali būti, kad jei temperatūra nukris, šalto oro nepabūgs tik dalis entuziastų. Kita vertus, jei tikrai susirinks daugiau nei tūkstantis dalyvių, mūsų eisena prilygs pernai vykusiajai Helsinkyje – o juk Suomijoje ne tik gyvena daugiau žmonių, bet ir gyvūnų teisių judėjimas turi kur kas ilgesnę istoriją“, – lūkesčiais pasidalino G.Enciūtė ir pasidžiaugė, kad į eitynes Vilniuje ruošiasi atvykti ne tik būriai kitų Lietuvos miestų gyventojų, bet ir grupė aktyvistų iš užsienio organizacijų.

Osle ir kituose Norvegijos miestuose, siekdami išreikšti nepasitenkinimą vis dar veiklą tęsiančia Norvegijos kailių pramone, pernai metų lapkritį į gatves išėjo iš viso apie 13 tūkst. žmonių. Aštuoniose Europos šalyse kailių pramonės veikla sustabdyta dėl etinių priežasčių; parlamentinio lygio debatai dėl galimo šios ūkio šakos uždraudimo jau girdėti ir Čekijoje bei kaimyninėje Lenkijoje.

Gyvūnų gynėjus palaiko įžymūs Lietuvos žmonės

Eitynių už gyvūnus nekantraudamos laukia ir Lietuvos garsenybės. Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė, savo „Facebook“ paskyroje ne sykį išreiškusi neigiamą nuomonę apie gyvūnų kailio dėvėjimą, taip pat nevengė paskatinti socialinių tinklų vartotojus dalyvauti „Tuščių narvų“ renginyje. Savo poziciją ji išreiškė poetiškai: „Nebūsi laimingas, kitą pasmerkęs baisingoms kančioms. Nukankintos būtybės skausmas taps tavuoju, apgaubs tave, kaip apgaubia jos kailis.“

Žygiuoti eisenoje pasiruošęs ir grupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius, o juvelyrikos dizainerė Jurga Lago teigė į eitynes atsivesianti sūnų. Garsi menininkų pora, dailininkas Rimas Valeikis ir fotografė Agnė Gintalaitė, apmaudavo, kad jau seniai suplanuota kelionė išpuolusi kaip tyčia per eitynes. „Mums labai gaila, kad negalėsime dalyvauti, nes šis įvykis yra svarbus ne tik gyvūnams, bet ir visai Lietuvai, jos įvaizdžiui. Juokiname Europą gelbėdami embrionus, bet pagaliau gal pavyks padaryti šį tą šiuolaikiško ir teisingo? Kailinių žvėrelių pramonė yra ypač žiauri ir visiškai nereikalinga“, – tokiais žodžiais griežtą požiūrį į kailį išsakė A.Gintalaitė.

Palaikymą eitynių dalyviams išreiškė ir Niujorke gyvenanti Deimantė Guobytė, viena iš garsiausių lietuvių modelių, o taip pat – aktorė Elžbieta Latėnaitė bei televizijos laidų vedėjos Gintarė Gurevičiūtė ir Aistė Paškevičiūtė. Pastaroji jaudinančiame interviu atskleidė su žvėreliais susijusį skaudų prisiminimą iš vaikystės.

VIDEO: Videoprojekto „Iškilūs žmonės apie kailinius“ dalis: Aistė Paškevičiūtė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis