Ataskaitą apie Lietuvos zoologijos sodų veiklą atliko ir pristatė laukiniu gyvūnų apsaugos fondas „Born Free“, kartu su Europos ENDCAP koalicija bei dalyvaujant Lietuvos gyvūnų gerovės tarnybai „Pifas“.
Tyrimo metu Lietuvoje buvo stebėtos 355 gyvūnų rūšys ir 412 aptvarų zoologijos soduose. Buvo renkama informacija apie kiekvieno zoologijos sodo pagrindinius veiklos aspektus: gyvūnų gerovė ir laikymo sąlygos, visuomenės saugumas, visuomenės švietimas, dalyvavimas nykstančių rūšių išsaugojimo veikloje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik du iš penkių Lietuvoje veikiančių zoologijos sodu turi veiklai išduotas licencijas. Trys zoologijos sodai vykdo veiklą neturėdami tam atitinkamo atsakingos institucijos leidimo.
„Rasti pažeidimai yra pakankamai rimti ir parodo, kad šalyje vis dar trūksta valstybinių institucijų iniciatyvos apsaugoti nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus. Manau jau atėjo laikas suprasti, kad laukiniai gyvūnai laikomi nelaisvėje ne dėl pasilinksminimo, bet dėl švietimo ir informacijos skleidimo apie gyvūnų įvairovę ir jų išsaugojimą. O tos vietos, kur gyvūnai laikomi ir eksponuojami tik dėl pasipelnymo ir pramogų, turi būti neleistinos“, – teigė „Pifo“ direktorė Brigita Kymantaitė.
Nepaisant oficialių reikalavimų saugoti gyvūnus, kad šie nepabėgtų bei išlaikyti saugų atstumą tarp gyvūnų ir zoologijos sodų lankytojų, buvo nustatyta, kad didžioji dalis narvų yra nerakinami. Kai kuriuose nerakintuose aptvaruose Lietuvoje laikomos potencialiai pavojingos rūšys – laukinė katė, usūriniai šunys. Nustatytas apsaugos barjerų nebuvimas, personalo trūkumas.
Tikrinant gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygas buvo nustatyta, kad zoologijos soduose nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenantiems gyvūnams. Neatsižvelgiama nei į gyvūnų natūralią elgseną, nei į minimalius higienos reikalavimus.Tikrinant gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygas buvo nustatyta, kad zoologijos soduose nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenantiems gyvūnams. Neatsižvelgiama nei į gyvūnų natūralią elgseną, nei į minimalius higienos reikalavimus. Dalis gyvūnų net neturi prieigos prie švaraus geriamo vandens. Daugelis gyvūnų zoologijos soduose kenčia nuo ligų ir yra labai nusilpę.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos inspektoriai neturi reikiamų žinių ir patirties užtikrinti, kad zoologijos sodai tinkamai vykdytų savo pareigas. Šie rezultatai sukėlė abejonių tyrimą atlikusiam fondui dėl zoologijos sodų inspekcijos komisijos, sutartį sudariusio veterinaro ir biologo bei aplinkos apsaugos agentūros gebėjimų ir kompetencijos nustatyti pažeidimus ir veiksmingai priversti vykdyti įstatymą.
„Tai, kaip žmonės, nusprendę laikyti gyvūnus nelaisvėje iš esmės savo pažintinėms, estetinėms, laisvalaikio reikmėms, su jais elgiasi, kiek deda pastangų sukurti jiems orų gyvenimą, suteikti jiems kuo geresnes, kiek tai įmanoma nelaisvėje, gyvenimo sąlygas, rodo visuomenės brandos, atsakomybės lygį“, – sako renginio Europos Parlamente globėjas, Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos narys europarlamentaras Leonidas Donskis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vakar Europos Parlamente pristatytas ES Zoologijos sodų tyrimas buvo inicijuotas bei atliktas išimtinai Didžiosios Britanijos nevyriausybinio sektoriaus iniciatyva. Tai buvo ne formalių įstatyminių reikalavimų vykdymas, o pilietinio sąmoningumo aktas, kurio rezultatais galės pasinaudoti tiek šalių narių valstybinės institucijos, tiek zoologijos sodai, siekdami ištaisyti pastebėtus trūkumus. Toks aktyvus nevyriausybinio sektoriaus dalyvavimas sprendžiant įvairias visuomenės problemas žymi pilietinės visuomenės brandą ir yra siektinas pavyzdys Lietuvai.
2004 į Europos sąjungą įstojusi Lietuva iki 2005 balandžio mėn. turėjo perkelti į savo įstatymus ir pradėti įgyvendinti Europos Tarybos Direktyvos 1999/22/EB „Dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose“ reikalavimus. Pagrindinis Direktyvos tikslas yra biologinės įvairovės išsaugojimas, todėl ji reikalauja, kad ES zoologijos sodai naudotų bent vieną iš keturių įmanomų išsaugojimo būdų. Šio tyrimo rezultatai patvirtino, kad Lietuvos zoologijos sodų bendras įsipareigojimas saugoti biologinę įvairovę, ypač „retas“ ar nykstančias rūšis, nėra prioritetas.
Nepašalinus nustatytų trūkumų Lietuva gali būti patraukta atsakomybėn į Europos teismą dėl direktyvos nevykdymo.Direktyva teigia, kad zoologijos sodai turėtų skatinti visuomenės švietimą ir stengtis didinti sąmoningumą, susijusį su biologinės įvairovės išsaugojimu. Tačiau buvo nustatyta, kad tik du iš penkių zoologijos sodų yra įsitraukę į švietimo veiklą. Nepaisant reikalavimo lankytojus informuoti apie rodomus gyvūnus, visuose zoologijos soduose informacijos apie gyvūnus trūko.
Iš viso Europos Parlamente buvo pristatytos ir išnagrinėtos Prancūzijos, Austrijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos zoologijos sodų ataskaitos pagal projektą “ES zoologijos sodų tyrimas 2011”. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti pažeidimus įgyvendinant kitus gyvūnų apsaugos įstatymus, taip pat sužinoti ar kompetentingos institucijos turi reikiamų žinių ir priemonių direktyvai bei teisės aktams įgyvendinti. Kartu su daugiau nei 20 Europos šalių, Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ yra aktyvūs Europos koalicijos ENDCAP nariai.
Danielio Turnerio, ES zoologijos sodų tyrimo atstovo nuomone, šis tyrimas tik patvirtino faktą, kad zoologijos sodai Europoje nevykdo įsipareigojimų, kurie yra nustatyti Europos ir vietiniuose įstatymuose. „Ataskaita atskleidė dabartinę situaciją – milijonai gyvūnų Europos zoologijos soduose yra laikomi skurdžiomis ir pasibaisėtinomis sąlygomis“, – teigė D. Turneris.
Artimiausiu metu bendradarbiaujant su Lietuvos valstybinėmis institucijomis bus siekiama sudaryti trūkumų pašalinimo planą ir nustatyti terminus, per kuriuos jie turėtų būti pašalinti. Nepašalinus nustatytų trūkumų Lietuva gali būti patraukta atsakomybėn į Europos teismą dėl direktyvos nevykdymo.
