Dvispalvis plikšnys paplitęs Eurazijos vidutinio klimato juostoje. Gyvena miškuose, prie vandens telkinių, bet galima rasti ir pastatuose, rūsiuose. Gražutės regioninio parko darbuotojai dvispalvį plikšnį aptiko Salake prie rūsio įėjimo.
Dvispalvis plikšnys saugomas pagal Berno ir Bonos konvencijas, Europos Sąjungos Buveinių direktyvą, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Visi mūsų krašte aptinkami šikšnosparniai yra vabzdžiaėdžiai. Vienas gyvūnas per naktį pagauna apie 5000 uodų. Kai kurioms šikšnosparnių rūšims būdingos sezoninės migracijos, kaip ir paukščiams.
Ypač išlavėjusi yra šikšnosparnių rega ir klausa. Nors šie žinduoliai neskiria spalvų, tačiau jie puikiai mato naktį. Gyvūnams būdingos neproporcingai didelės ausys, kuriomis girdimas ultragarsas. Žmogus ultragarso negirdi. Šikšnosparniai ne tik girdi ultragarsą, bet ir patys jį skleidžia, taip sugaudami grobį visiškoje tamsoje pasikliaujant vien klausa.
Lietuvoje gyvenantiems šikšnosparniams būdingas žiemos įmygis, kada sulėtėja visi kūno procesai, o temperatūra gali nukristi iki 0°C.
Dėl buveinių stokos Lietuvoje šikšnosparniai yra negausiai paplitę. Iš aptinkamų 15 rūšių 11 įrašyta į nacionalinę Raudonąją knygą.
Kai kurios šikšnosparnių rūšys mielai užima specialios konstrukcijos inkilus, iškeltus medžiuose ar ant pastatų. Taikant tokias priemones galima pagausinti šių naudingų gyvūnų populiacijas.
