Prieš porą metų vykusiose Sartų lenktynėse pastebėtas kraujuojantis žirgas sukėlė publikos pasipiktinimą. Asociacijos „Už gyvūnų teises“ narė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad iš burnos paleistas kraujas tėra maža dalis to, ką sportiniams žirgams tenka iškęsti per savo gyvenimą.
„Ristūnai lenktynėms pradedami ruošti labai jauni, kai dar nėra iki galo susiformavę jų kaulai, raiščiai, sąnariai. Žirgai visiškai suauga būdami 6 metų, o Sartuose vienoje kategorijoje šiais metais startuoja 2011 metais gimę (tai reiškia, net 3 metų neturintys) žirgai. Jie verčiami bėgti labai kieta danga,“ – teigia G.Vaitkevičiūtė.
Toks sportas žirgams gali sukelti įvairių sužeidimų, o intensyvus sportavimas šaltu oru gali sukelti kvėpavimo takų ligas.
Neįmanoma cukraus gabaliukais skatinant žirgų priversti daryti to, kas jiems visiškai nenatūralu ir sukelia skausmą.
Asociacijos atstovė atkreipia dėmesį į žiaurias treniravimo praktikas: „Neįmanoma cukraus gabaliukais skatinant žirgų priversti daryti to, kas jiems visiškai nenatūralu ir sukelia skausmą. Vienintelis būdas priversti žirgą daryti tai, kas jam labai nemalonu, yra smurtas. Ši taisyklė galioja visoms žirginio sporto šakoms,“ – atkreipia dėmesį G.Vaitkevičiūtė.
Beveik visiems sportiniams žirgams būdinga liūdna gyvenimo pabaiga. Pasibaigus žirgo sportinei karjerai jis gali būti dar kurį laiką naudojamas kergimui, jei tai kumelė arba geras eržilas. Kai kumelė nebesugeba atsivesti kumeliukų, jos laukia skerdykla. Ji laukia ir kitų pasenusių ar susitraumavusių žirgų.
Lietuvoje 2002–2012 m. paskerstas 8351 arklys: 2000 m. buvo paskersti tik 5 arkliai, 2004 m. – 28, 2005 m. – jau 493, o 2006–2009 metais – smarkiai daugiau – nuo 1383 iki 2441. Asociacija „Už gyvūnų teises” nepritaria bei ragina žmones jokias būdais neremti žirgų sporto.
