„Žuvų kelionė iš Nyderlandų į Lietuvą truko apie 20 valandų. Jos važiavo specialiose dirbtinio jūros vandens talpose visiškoje tamsoje. Todėl iš pradžių jas įkėlėme į specialią karantino sistemą, naudojamą naujų žuvų aklimatizacijai. Naujoje vietoje žuvys dažniausiai prisitaiko tik po kelių savaičių, kol pripranta maitintis ir tampa agresyvesnės. Tačiau šįkart naujokių adaptacijai prireikė mažiau nei savaitės. Tai rodo, kad žuvys yra stiprios ir dėl maisto jau gali pakovoti su akvariumo senbuvėmis“, – sakė prekybos centro akvariumą prižiūrintis konsultantas, Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Žuvų kelionė iš Nyderlandų į Lietuvą truko apie 20 valandų. Jos važiavo specialiose dirbtinio jūros vandens talpose visiškoje tamsoje.
Jis pridūrė, kad pirmą kartą atvežtos šios rūšies ragžuvės yra lepesnės žuvys, turinčios stiprius dantis bei ataugas ant nugaros ir papilvėje. Ragas joms padeda „užsiinkaruoti“ rifų plyšiuose, todėl būna sudėtinga, jei reikia, jas ištraukti. Šios žuvys užauga iki 25 centimetrų ilgio.
Pasak S.Karaliaus, prisitaikyti prie naujokių tenka ir per aštuonerius metus akvariume išaugusioms senbuvėms.
„Kai kurios dirbtinio rifo gyventojos tampa agresyvios, kai pamato, jog akvariume apsigyveno į jas panašios naujos žuvys. Didžiausią konkurenciją joms sukelia tos pačios rūšies atstovės, gamtoje mintančios panašiu maistu. Todėl senbuvės kovoja su naujokėmis, o šioms tenka užsitarnauti savo vietą 170 tūkst. litrų akvariume“, – pasakojo S.Karalius. Akvariume apsigyvenusių naujų žuvų ilgis siekia nuo 10 iki 25 centimetrų.
Čia naujus namus rado Raudonosios jūros vėliavnešys, rausvauodegė ragžuvė, geltonosios, auksauodegės, kaukėtosios ir mėlynraštės laputės, mėnulinė lūpažuvė, ilgaspyglė ežiažuvė, ragžuvė klounas, didžianosis ir taškuotasis vienaragis. Pastarajai žuvų rūšiai ragas ant kaktos užauga jai lytiškai bręstant. Ši žuvis per savo gyvenimą taip pat keičia spalvą: kai lytiškai subręsta, iš pastelinės pilkos ji tampa melsva su sidabro atspalviais.
Išoriškai rami ir lėta ilgaspyglė ežiažuvė pajutusi pavojų prisiryja vandens ir tampa panaši į plaukiojantį cepeliną.
„Ryškiaspalvės koralinių rifų žuvys yra įdomios ne tik savo išvaizda, bet ir elgesiu. Pavyzdžiui, išoriškai rami ir lėta ilgaspyglė ežiažuvė pajutusi pavojų prisiryja vandens ir tampa panaši į plaukiojantį cepeliną. Besigindama ji išskleidžia nuodingus spyglius, kurių nuodai gali paralyžiuoti nervų sistemą. Tačiau šios didelių mėlynų akių ir plačios šypsenos savininkės itin dažnai susilaukia lankytojų ir moksleivių simpatijų“, – sakė S.Karalius.
Jis pridūrė, kad prekybos centro akvariumą prižiūrintys biologai pradinių klasių mokiniams ir jų mokytojams organizuoja nemokamas mokomąsias – pažintines ekskursijas „Akvariumo paslaptys“.
„Megos“ akvariumas yra aukščiausias Baltijos šalyse ir vienas iš 10 aukščiausių pasaulyje. Jame šalia egzotiškų Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Karibų, Raudonosios bei Viduržemio jūrų žuvų gyvena ir šeši Karibų jūros rykliai. Akvariume palaikoma vidutinė 25 laipsnių vandens temperatūra, jame ištirpinta daugiau kaip 10 tonų druskos. Vandens kokybę ir temperatūrą palaiko kompiuterinė sistema.
