Anot Lietuvos zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Neringos Kirijenkaitės, jaunų liūtų poros imta ieškoti iškart po to, kai dėl sunkios kepenų ligos nudvėsė visų mylėtas Simba. Paieškos užsitęsė, tačiau dabar sodo darbuotojai jau džiaugiasi naujaisiais gyventojais.
„Olandijos safari sode liūtų – virš keturiasdešimt. Olandai sutiko mums padovanoti du vienerių metų ir trijų mėnesių patinus broliukus. Keturiolikmetei Molei jie vargo neturėtų kelti. Bus daugiau bendravimo, mažiau poravimosi“, – patikino N.Kirijenkaitė.
Penktadienio popietę Kauno Laisvės alėjoje prie fontano išdygo oranžinė dėžė, iš kurios sklido praeivių dėmesį pritraukiantis griausmingas riaumojimas. Skrajutes, kviečiančias atvykti į lapkričio 14 dieną 14 valandą Lietuvos zoologijos sode vykusią šių karališkų kačių pristatymo šventę, dalino liūtu persirengęs vaikinas.
„Olandai liūtams buvo davę keistus vardus su numeriais. Lietuvos zoologijos sodo lankytojų prašysime išrinkti jiems vardus. Įkurtuvių metu ne tik išvysite naujakurius, bet ir išgirsite pasakojimus apie jų kelionę į Lietuvą bei auginimo subtilybes“, – patikino Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja.
Nors Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja ir žadėjo liūtų pristatymą lapkričio 14 dieną, šie iš savo šiltų guolių šeštadienį taip ir neišlindo. Broliukams reikia pailsėti po sudėtingos kelionės, priprasti prie kiek šaltesnio nei Olandijoje klimato, prie naujos vietos.
„Kelionė truko pusantros paros. Kas valandą buvo stojama apžiūrėti, kaip liūtai laikosi. Jiems vien kratimas priekaboje kelia didelį stresą kūnui. Išvargo mažuose voljeruose. Reikia atsigauti. Dabar jie šildosi specialiai įrengtame naujame namuke. Į narvą buvo įleisti naktį iš penktadienio į šeštadienį. Turės praeit savaitė, kol pasirodys aptvare. Vienas brolis kiek stambesnis už kitą. Karčiai jų dar neužaugę – dar ne liūtai, o paaugliai liūtukai“, – teigė vienas iš plėšriųjų žinduolių prižiūrėtojų Martynas.
Nerami ši naktis, kuomet prožektoriais buvo apšviestas visas narvas ir vyko liūtų įkurtuvės, buvo ir Molei. Lietuvos zoologijos sodo senbuvė riaumojo visą naktį, blaškėsi po narvą, o šeštadienį popiet susirinkusiam žmonių būriui taip pat nepasirodė. Tikimasi, jog Molė su dviem jaunais patinais sutars gerai, nors jau trečius metus yra viena.
„Bus jiems kaip močiutė. Su Simba Molė puikiai sutardavo. Dukart susilaukė liūtukų: vieną kartą vieno, kitą kartą – dviejų. Vaikai iškeliavo į kitus zoologijos sodus. Sutars ir su šiais naujakuriais. Tereikia priprasti“, – tikino Martynas.
Šeštadienį Molė išsigando netgi pristatymo metu sodo lankytojus linksminusio, liūtu persirengusio vaikino. Kaip paaiškino Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė, Molė išsigąsta net ir ant tėčio pečių sėdinčio vaiko. Tuomet jai atrodo, kad ateina keturakis žmogus. Žvėrys, anot Angelės, seka žmonių akis ir jas nuskaito.
Pasak prižiūrėtojo Martyno, liūtai kasdien suvalgo po 6-7 kg liesesnės mėsos jautienos, karvienos ar arklienos. Riebesnė kiauliena sukelia ligas, nenaudinga žvėrių širdžiai. Ėda liūtai kartą per parą. Būtina, jog mėsos gabalas su kaulu būtų didelis: kad būtų galima draskyti. Ne kartą buvo nutikę taip, kad ėsdami mažus gabaliukus, liūtai užspringsta. Prižiūrėtojai teigia, jog bus organizuojamas viešas naujųjų liūtų maitinimas, kad žmonės galėtų pamatyti visą ėdimo procesą.
Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode auga trys leopardai bei trys tigrai. Kai rugpjūtį į sodą buvo pristatyta snieginė leopardė, ji lankytojams pasirodė tik po savaitės: slinkdama pažeme.
Iš viso Lietuvos zoologijos sode priskaičiuojama apie 2000 įvairiausių gyvūnų.
