Vakar pasiekti medžių viršūnėse esančius paukščių lizdus jiems trukdė stiprus vėjas, tad lengviau pasiekti buvo galima tik esančius žemiau. Viliamasi, kad aukščiausius lizdus alpinistinės įrangos pagalba pavyks apžiūrėti šiandien.
„Jūrinių erelių jaunikliams ant abiejų kojų dedami spalvoti žiedai – vienas reiškia metus, kada jie žieduoti. Tokius žiedus turi visa Europa vienodus. Ant kitos kojos dedamas šalies žiedas, lietuviai turi vienokios spalvos, vokiečiai kitokios. Teleskopu stebint paukščius galima sužinoti, kokioje šalyje ir kada jis žieduotas“, - pasakojo fondo projektų koordinatorius Saulius Rumbutis.
Stebi paukščių gyvenimą
Jūrinių erelių jauniklis. |
Šis jūrinių erelių žiedavimo projektas įgyvendinamas jau aštuntus metus ir apima visą šalies teritoriją. Pasak S.Rumbučio, dar anksti pavasarį stebima, kur šie plėšrūnai skraido, ieškomi erelių lizdai. Paukščiai kasmet žieduojami nuo gegužės antros pusės iki birželio pabaigos, kuomet jaunikliai jau yra kiek ūgtelėję.
„Jei leis oro sąlygos, Kuršių nerijoje užtruksime dvi dienas, nes įdirbis padarytas, lizdai surasti. Žinome, kad čia gyvena šešios erelių poros, šiemet peri keturios iš jų. Ne kasmet paukščiams pavyksta sėkmingai išperėti jauniklius, būna, kad vienas iš suaugusiųjų žūsta arba sudėjus kiaušinius kas nors pabaido ir kranklys sulesa kiaušinius. Šiemet viename radome lukštus, kitoje teritorijoje stebime vienišą paukštį“, - kalbėjo S.Rumbutis. Pasak jo, jūriniai ereliai paprastai susilaukia 1-3 jauniklių. Pasiekę jų lizdus specialistai ne tik žieduoja paukščius, bet ir išmatuoja lizdus, apžiūri maisto liekanas. Taip galima spręsti apie gyvūno gyvenimo sąlygas.
Gyvena kelios poros
Lietuvoje gyvena apie 100 jūrinių erelių porų. |
„Lipant į medį jauniklių tėvai skraido netoliese, nerimauja, bet pasišalinus nuo lizdo, paukščiai aprimsta, toliau medžioja, maitina. Yra porų, kurios dešimt metų peri tame pačiame lizde, vienkartinis sutrikdymas nėra baisus, tačiau jei toje vietoje nuolat lankosi poilsiautojai, paukščiai keliasi į kitą vietą, nuolatinis trikdymas nepatinka jiems“, - paaiškino žinovas.
Pasak S.Rumbučio, šešios jūrinių erelių poros visoje Kuršių nerijoje yra išties nemažai, nes kiekviena pora gyvena 4-5 km atstumu, užima ir saugo didelę teritoriją. Jiems čia geros sąlygos gyventi ir daugintis, mat iš vienos pusės yra jūra, iš kitos – Kuršių marios, tad apstu žuvies.
Iš viso Lietuvoje gyvena apie 90-100 porų jūrinių erelių, apie 60 porų kasmet susilaukia palikuonių. Didžiausias Lietuvoje plėšrus paukštis gyvena net 45 metus.