Jau temo. Susiruošiau maistuko, pavadėlį ir išbėgau į tą vietą, kur jį mačiau. Juodas taškas stovėjo Vilkynės gatvės viduryje. Suspaudė širdį, nuojauta neapgavo – jis neturi kur eiti. Man artėjant šunelis neryžtingai ėjo nuo manęs tolyn, bet atvažiuojančios mašinos lempos išgąsdino jį ir jis metėsi tiesiai man į glėbį.
 |
| LGGD nuotr./Rastas šunelis |
Prisegiau pavadėlį. Padėjau ant nubrauktos nuo sniego žemės savo vaišes, kurios buvo surytos labai godžiai. Ėjo jis paskui mane nedrąsiai, nežinojo ko laukti – ar dar vienos skriaudos, ar paglostymo. Galėjau pasiūlyti rastinukui tik šaltą rūsio malkinės patalpą, nes namuose – 6 gyvūnai. Negalvoju, kad tai gera išeitis, bet negalėjau jo nakčiai palikti nežinomose apylinkėse klaidžioti, juo labiau, kad jau tik priėjus prie jo supratau – šunelis nemato.
Parsivedusi rūsyje apžiūrėjau nelaimėlį: didesnis nei vidutinio ūgio patinukas, apie 8–10 metų, juodas su balta krūtine ir baltomis pėdutėmis, banguoto vidutinio ilgumo plauko; akytės skaisčiai atrodo, bet reaguoja tik į ryškią šviesą; ilga žila barzdelė pasmakryje, antkaklis odinis, juodas su metalu apkniedytom skylutėm.
 |
| LGGD nuotr./Rastas šunelis |
Palakęs ir pavalgęs šunelis uostydamas rado mano nosį ir ją palaižė, po to atkišo kojytę sveikintis. Stovėjau ir verkiau. Gerai supratau, kad, ko gero, niekas jo dar labai judraus, gerai bėgiojančio neieškos. Jį greičiausiai atvežė į nepažįstamą jam teritoriją paklaidinti, atsikratyti artėjančia senatve ir problemomis.
Maldauju padėkite, rūsyje jis neperžiemos. Gal kas nors ras galimybę pasirūpinti labai ramiu, geru šuneliu, suteikti jam šiltą senatvę. Aš tikrai neturiu galimybių jo laikyti: jam reikia nemažai individualaus dėmesio, o turint dar 6 gyvūnus to suteikti (dar, kai reikia saugoti, kad senbuviai nepajustų „nelegalo“) neįmanoma. Ačiū Jums labai.
Papildyta gruodžio 27 d. Šunelis vardu Baksas (pasirodo, toks jo vardas) sėkmingai sugrįžo į namus. Po šios publikacijos „Augintinių“ rubrikoje atsirado jo tikrieji šeimininkai. Jie paaiškino, kad vieno pasivaikščiojimo metu neregys Baksas išsigando kitų šunų lojimo ir pabėgo. Bakso šeimininkai nepaprastai džiaugiasi suradę savo augintinį.
