Penktadienį apie 16 val. moksleiviai, lydimi pedagogų, atvažiavo į ekskursiją Molėtų rajone. Pakeliui į Molėtų krašto muziejaus Dangaus šviesulių stebyklą vaikai pastebėjo šalikelėje gulintį gyvūną – stirną.
„Nufotografavo, atsinešė nuotraukas ir susijaudinusiais balsais prašė padėti surasti pagalbą. Sakė, kad gyvūnas nejudino kojų, mokytoja neleido jiems eiti artyn, nes jis gali sirgti“, – pasakojo Molėtų krašto muziejaus darbuotoja Daiva Vaiškūnienė.
Ne tik pačios istorijos, bet ir vaikų požiūrio į stirną sujaudinta D.Vaiškūnienė išėjo ieškoti nelaimėlio – vaikams buvo pažadėjusi juo pasirūpinti.
„Negalėjau neatsiliepti į vaikų prašymus. Ekskursija pas mus paprastai trunka 1-1,5 val. Tai jie sakė, kad, vos jai pasibaigus, prieis ir klaus, ar pavyko rasti stirnai pagalbą. Pažadėjau pasistengti padėti“, – apie susitarimą su vaikais pasakojo muziejininkė.
Eidama tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo vaikai, ji netrukus surado leisgyvį gyvūną: nejudanti stirna gulėjo asfalto kelkraštyje, maždaug 10 m nuo kelio.
„Viskas buvo taip, kaip vaikai ir sakė: jokio kraujo, tik matėsi, kad gyvūnas silpnas. Pirmiausia skambinau pažįstamiems ir mėginau gauti reikalingus telefonus.
Tačiau padėjo visų taip nemėgstamas Bendrosios pagalbos centras – paskambinusi 112 ir papasakojusi istoriją buvau sujungta su Poviliškių medžiotojų klubu“, – pasakojo D.Vaiškūnienė.
Pastarieji, anot moters, jautriai sureagavo, nes buvo paminėta, jog tai – vaikų prašymas.
Mes dažnai girdime ir pastebime, kaip vaikai pasifotografuoja ir nueina. O šitie vaikai parodė, kad nėra praradę jautrumo. Jiems svarbiausia buvo – išgelbėti stirną, kalbėjo muziejininkė.
„Aš pasakiau, kad vaikai laukia atsakymo. Atvažiavo du žmonės, kurių vienas buvo veterinaras“, – kalbėjo pašnekovė.
Deja, apžiūrėję gyvūną moters jie nepradžiugino: paaiškėjo, kad stirna visiškai nevaldo kojų – stipriai pažeistas stuburas.
Medžiotojai gyvūną išsivežė, o neilgai trukus priėmė sunkų, bet teisingą sprendimą – kad nesikankintų, nepagydomai sužeistą stirną nušovė.
Nelaimės priežastis nėra aiški. Labiausiai tikėtina, jog gyvūną partrenkė automobilis. Vis dėlto užtikrinti, kad taip ir buvo, niekas negali – įvykio, jei toks buvo, liudininkų nėra.
Nors istorijos pabaiga liūdna, D.Vaiškūnienei svarbiausia – jog vaikai neliko abejingi.
„Mes dažnai girdime ir pastebime, kaip vaikai pasifotografuoja ir nueina. O šitie vaikai parodė, kad nėra praradę jautrumo. Jiems svarbiausia buvo – išgelbėti stirną“, – kalbėjo muziejininkė.