Šiais metais viename iš Kėdainių urėdijos miške iškeltų dirbtinių lizdų apsigyveno jūrinių erelių pora. Vasario pabaigoje paukščiai pradėjo perėti, tačiau, greičiausiai, dėl netoliese vykdomų miško kirtimų, dėtis žuvo. Ereliai suskubo sudėti pakartotiną dėtį kitame dirbtiniame lizde. Lizdas yra stambiame, jau nudžiūvusiame ąžuole, dvidešimties metrų aukštyje, todėl gerai matomas iš toli. Tam, kad ereliai būtų sužieduoti, juos iš lizdo iškėlė ornitologai. Jie naudodamiesi alpinistine įranga įlipo į lizdą ir jauniklius nuleido ant žemės.
Žiedavimo metu buvo aprašomi jaunikliai, jų amžius, lytis. Paaiškėjo, kad lizde auga dviejų mėnesių amžiaus patinas ir patelė. Jie minta žuvimis, kurias į lizdą parneša tėvai iš šalia esančių Kaplių žuvininkystės tvenkinių, kitų vandens telkinių.
„Gamtosaugos projektų vystymo fondo“ vykdomo jūrinių erelių apsaugos Lietuvoje projekto metu per metus Lietuvoje sužieduojama 60-70 jūrinių erelių jauniklių pagal tarptautinę žiedavimo spalvotais žiedais programą. Švedija kiekvienai Europos šaliai pagamina tam tikro spalvų derinio žiedus. Per 2009 m. perėjimo sezoną jau sužieduota 60 ereliukų visoje Lietuvoje, o nuo projekto pradžios 2003 m. jau sužieduota per 300 jauniklių. Tai ilgiausiai trunkantis tarptautinis žiedavimo projektas Lietuvoje.
Jūrinis erelis – tai retas, tarptautiniu mastu saugomas didžiausias Lietuvos plėšrusis paukštis. Jo pagausėjimas Lietuvoje sutampa su Atgimimo banga. Pirmieji erelių lizdai rasti 1987-1988 metais, o šiuo metu sutinkamas visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau negausiai. Šis erelis – tikras Lietuvos „patriotas“ – suaugę paukščiai šalies nepalieka ištisus metus. Projekto metu žieduoti jauni ereliai yra puikūs Lietuvos „ambasadoriai“. Jie stebėti Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.
Plėšrieji paukščiai populiarūs Lietuvoje nuo žilos senovės – buvo laikomi kaip medžiokliniai paukščiai, jų atvaizdai puikavosi herbuose, jie apdainuoti įvairiose dainose.
