Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Jūrų muziejuje išslaugyti ruoniukai grįžo į Baltiją

Antradienį iš ryto į dar vasariškai šiltas Baltijos jūros bangas nėrė keturi Jūrų muziejuje išslaugyti ir išauginti ruoniukai. Trys iš jų – Kukulis, Verba ir Girinukas – Velykų savaitę buvo atgabenti nusilpę į Jūrų muziejų, Brizas – muziejaus senbuvių Zundos ir Molo palikuonis.
Sutvirtėję ruoniai paleisti į laisvę.
Sutvirtėję ruoniai paleisti į laisvę. / Alfonso Mažūno nuotr.

„Pavasaris nepašykštėjo mums rūpesčių, – pasakojo muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. – Teko rūpintis, iš mirties nagų vaduoti net keturis ruoniukus“.

Viena ruoniukių – Parnidė – pasiliko muziejuje, nes nėra dar pasiruošusi gyventi savarankiškai.

„Ir žuvytės pati dar nenori imti, ir svoris neauga, –- nerimo neslėpė Arūnas Grušas. – Todėl ją per žiemą dar pasirūpinsime, tikimės, kad pavasariop sustiprėjusi irgi galės grįžti į gimtąją Baltiją“.

Nors iš keturių rastinukų labiausiai išsekęs buvo Girinukas, svėręs vos 12 kilogramų, tačiau jis jau išmokęs gyventi savarankikai ir be baimės leidosi į jūrą. 

Verba, rasta Verbų sekmadienį, buvo netekusi daug skysčių, svėre 13 kilogramų. Ją sunkiai sekėsi pastatyti ant kojų, ilgą laiką buvo gydoma antibiotikais.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus Tokiems ruoniukams jau dvidešimt dveji metai muziejus tampa antraisiais namais. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje šalia darbuotojų kabinetų, jau buvo išslaugyti 29  ruoniukai. Biologai ruoniukais rūpinasi kiaurą parą.

Jau keleri metai Aplinkos ministerija padeda muziejui globoti pamestinukus. Šiemetinukų gydymui ir reabilitacijai buvo skirta 25 tūkst. litų. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė Olga Žalienė. – Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“. 

Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai, vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje, Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dalies atplaukusių žuvų tuntai.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Alfonso Mažūno nuotr./Jūrų muziejaus darbuotojai paleido ruonius į jūrą.
Alfonso Mažūno nuotr./Jūrų muziejaus darbuotojai paleido ruonius į jūrą.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos