Tokią istoriją naujienų portalui 15min.lt papasakojo jo skaitytoja Neringa.
„Pirmadienį tarp 22 ir 23 valandos prie Panevėžio tilto, netoli „Orlen“ degalinės, esant blogam matomumui, partrenkėme jauną vokiečių aviganę. Aišku, mes jos nepalikome likimo valiai. Iš pradžių skambinome Panevėžio veterinarams, bet niekas iš jų nepanoro priimti bent apžiūrėti šuniuko. Tada paskambinome bendruoju pagalbos telefonu, tačiau ir ten išgirdome, kad jie niekuo mums padėti negali“, – laiške rašo Neringa.
Vėliau jau iš redakcijos sužinojusi, kad Panevėžyje yra įsikūrę miesto gyvūnų globos draugijos gyvybės vagonėliai, kuriuose beglobiai gyvūnai randa saugų prieglobstį, moteris pasipiktino, kad bendrojo pagalbos telefono darbuotojai arba nežino apie tai, arba nesistengia į nelaimę patekusiems žmonėms apie tai suteikti informacijos. Eilinis pilietis, žinoma, nesivežioja su savimi telefonų knygos ar specialių žinynų visiems gyvenimo atvejams, tad pasikliauna specialiųjų tarnybų teikiama informacija.
„Tai kodėl tas pagalbos numeris apie tai nieko nežino ir net nesiteikia žinoti? Susidarė įspūdis, kad gyvūno gyvybė lygi nuliui, o jo likimas niekam visiškai neįdomus. Manau, kad nemažai gyvūnų taip ir miršta nesulaukę tam tikrų įstaigų pagalbos“, – piktinasi Neringa.
Šeima įsikėlė parblokštą kalytę į automobilį ir patraukė toliau ieškoti pagalbos. Nors maždaug 3–6 mėnesių kalytė pasirodė nesanti smarkiai sužalota, jokių atvirų žaizdų nesimatė, tačiau buvo aišku, kad jai skauda, keliama į automobilį ji kaukė.
„Už Berčiūnų kaimelio sutikome policininkų ekipažą, tačiau ir jie niekuo negalėjo padėti. Pareigūnai paaiškino, kad čia ne jų kompetencija, tačiau perspėjo, kad jeigu vešime šunelį į Panevėžį, į kažkokią įstaigą, tai ten jį iš karto užmigdys. Tada paskambinome į Šiaulių gyvūnų globos namus, tačiau ir ten mums pareiškė, kad pirmiausia jie dirba iki šeštos valandos vakaro, o antra, jie nepriima gyvūnų iš kitų rajonų. Dar paskambinome keliems veterinarams Šiauliuose, bet ir jie niekuo padėti negalėjo, tvirtino esą išvykę ir t. t.“, – pasakoja skaitytoja.
Moteris pasipiktino, kad bendrojo pagalbos telefono darbuotojai arba nežino apie tai, arba nesistengia į nelaimę patekusiems žmonėms apie tai suteikti informacijos.Šeimynai neliko nieko kito, kaip tik vežtis šunelį į savo namus. Čia tamsiakailė kalytė pernakvojo, tačiau, kaip tvirtina Neringa, pasilikti jos ilgiau nebuvo galimybių, nes šeimyna namuose dar turi savo šunį ir katę. Antradienio rytą skaitytojos vyras ją išvežė į Šiaulius, kur jai prieglobstį vis dėlto suteikė Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Šiaulių skyriaus gyvūnų globos namai.
Trečiadienį šių gyvūnų globos namų atstovai 15min.lt informavo, kad kalytė per avariją išvengė rimtų sužalojimų. „Ji gerai vaikšto, dar geriau ėda“, – nuramino jauną aviganiukę priglaudę gyvūnų globėjai.
Skaitytoja Neringa laiške redakcijai ir telefonu tvirtina, kad į 15min.lt kreipėsi ne vien „norėdama parodyti, kaip mūsų veterinarai ir už gyvūnus atsakingos įstaigos „rūpinasi“ nelaimės ištiktais gyvūnais, bet ir dėl to, kad galbūt šuniuko kas nors pasigedo“.
Jos manymu, be galo gero būdo, tvarkinga ir paklusni kalytė tikriausiai turi savo namus ir šeimininką, gyvenantį kur nors netoli Panevėžio. Jeigu pasigedote savo jaunutės vokiečių aviganių veislės kalytės ir manote, kad šioje istorijoje aprašytas jūsų augintinis, nedelsdami paskambinkite į LGGD Šiaulių skyriaus gyvūnų globos namus telefonu 8 689 95360 arba Neringai telefonu 8 602 48130.
