Už dviejų dešimčių kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusiame VSAT Kinologijos centre Mickūnuose tylu būna retai. Vos įsukus į jo teritoriją, kiekvieną atvykusįjį pasitinka šunų lojimas.
Valstybės sieną saugantys tarnybiniai keturkojai – nepamainomi pasieniečių pagalbininkai. Kiekvienas pasienyje tarnaujantis šuo ir jo šeimininkas Kinologijos centre apsilanko po kelis kartus per metus. Čia vyksta įvairūs mokymai, seminarai, praktiniai kvalifikacijos kėlimo kursai, keturkojai laiko testus.
Šiuo metu pasieniečiams talkina beveik 160 tarnybinių šunų. Populiariausia veislė – vokiečių aviganiai. Jie sudaro apie 80 procentų visų tarnybinių keturkojų. Vis labiau populiarėja belgų aviganiai malinua – 17 procentų. Likusieji tarnybiniai šunys – labradorų retriveriai.
Keturkojai pasieniečiai skirstomi į dvi grupes
Keturkojus pasieniečiai įsigyja darbiniuose Čekijos, Slovakijos ir Olandijos veislynuose. Paprastai yra perkami dviejų mėnesių šuniukai. Atliekami ir pirmieji mažylių testai – nustatomas būsimojo keturkojo pasieniečio temperamentas, susipažįstama su jo tėvų bei protėvių sveikata, fizinėmis bei psichinėmis savybėmis.
 |
| VSAT nuotr./Keturkojai yra mokomi aptikti paslėptas narkotines medžiagas, sprogmenis, ginklus, kontrabanda gabenamas cigaretes ar alkoholinius gėrimus |
Nupirktas šuniukas iškart priskiriamas pasieniečiui kinologui, kuris su juo dirbs, toliau augins ir dresuos.
Antrą kartą šuniuko savybės tikrinamos, kai jis sulaukia 6 mėnesių, trečią – kuomet jam sukanka dveji metai.
Dabar penktadalis Lietuvos pasieniečių turimų šuniukų – jauni, iki dvejų metų amžiaus. Daugelis jų jau dabar pratinami prie tarnybos.
Pasienyje tarnaujantys keturkojai paprastai skirstomi į dvi pagrindines grupes. Pirmoji – vadinamieji „žaliosios juostos“ šunys. Jie naudojami patruliavimui pėsčiomis, slaptam stebėjimui, pasaloms ir mobiliuose pasieniečių ekipažuose, kurie su tarnybiniu šunimi gali operatyviai atvykti į įvykio vietą ir iškart pradėti aiškintis galimą pažeidimą.
Tokie keturkojai mokomi pėdsekystės, vietovės apieškos, surasti pamestus daiktus, turinčius žmogaus kvapą, aptikti įkalčius, įvairias slėptuves ir žmones, besislapstančius miške, pastatuose ar transporto priemonėse.
 |
| VSAT nuotr./Šunys mokosi žaisdami |
Antroji grupė – specialiai parengti paieškos šunys. Tokie keturkojai yra mokomi aptikti paslėptas narkotines medžiagas, sprogmenis, ginklus, kontrabanda gabenamas cigaretes ar alkoholinius gėrimus.
Reikiamus įgūdžius išlavinę keturkojai naudojami valstybės sienos perėjimo punktuose ir jų prieigose, oro, jūrų uostuose ir geležinkelio kontrolės punktuose.
Tokie keturkojai patikimai patikrina lengvuosius ar krovininius automobilius, geležinkelio vagonus, transportuojamus jūrinius konteinerius, įvairias patalpas, keleivius ir jų bagažą.
Maži šuniukai ir jauni šunys iki dvejų metų pagal specialią dresūros programą mokomi 48 valandas per mėnesį.
Suaugusiems ir savo įgūdžius išlavinusiems šunims yra taikoma palaikomoji dresūra, kuriai skiriamos 24 valandos per mėnesį.
Lietuviai teikia pagalbą ir Gruzijos pasieniečiams
Pagrindinė tarnybinių VSAT keturkojų mokykla - minėtame netoli Vilniaus esančiame Kinologijos centre. 2007 m. vasarą atidarytas modernus pastatų kompleksas idealiai tinka tarnybinių pasieniečių šunų mokymams. Čia įrengta didelė mokymo klasė, kurioje tarnybiniai keturkojai mokomi surasti paslėptus daiktus, narkotines ir sprogstamąsias medžiagas.
Kieme įrengta 30 voljerų šunims, 6 iš jų – šildomi. Teritorijoje taip pat yra du aikštynai, kuriuose įrengta daugybė įvairių kliūčių ruožų, kur tarnybiniai šunys mankštinasi ir tobulina savo gebėjimus.
 |
| VSAT nuotr./Pasieniečiai tikrina traukinį |
Beje, nuo tarnybinio keturkojo gebėjimų šiek tiek priklauso ir pasieniečio kinologo atlyginimas. Kuo aukštesnė keturkojo vertinimo kategorija, tuo daugiau uždirba pareigūnas. Taip siekiama motyvuoti pasieniečius daugiau dėmesio ir laiko skirti savo globotinių dresūrai.
VSAT kinologais su tarnybiniais šunimis yra daugkartiniai įvairių tarptautinių čempionatų nugalėtojai. Lietuvoje pasieniečiams ir jų keturkojams taip pat mažai kas gali prilygti.
Pastaruoju metu VSAT kinologai teikia pagalbą ir kitų šalių kolegoms tobulinant šią veiklos sritį. Ypač didelė parama yra teikiama Gruzijos pasieniečiams.
 |
| VSAT nuotr./Tarnybinis šuo mokymuose |
Apie puikų VSAT tarnybinių šunų ir pasieniečių kinologų pasirengimą liudija ir darbo rezultatai. Vien pernai keturkojai pasieniečiai padėjo sulaikyti 23 valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidėjus, 19 kartų šunų uoslė pasitarnavo aptinkant paslėptas narkotines medžiagas, 22 kartus - kitas paslėptas vertybes alkoholį, cigaretes.
VSAT tarnybiniai vokiečių ir belgų aviganiai nesyk yra pasižymėję ne tik vykdydami savo tiesioginį darbą susekant ir sulaikant sienos pažeidėjus, nelegalius imigrantus, narkotikų ir kitos kontrabandos krovinius.
Pasieniečių kinologai ir jų šunys nuolat yra kviečiami, kai reikia rasti dingusius žmones, sulaikyti plėšikus, aptikti pasiklydusius gyvulius. Dažniausiai pasieniečių pagalbos prašo policijos pareigūnai, į kuriuos kreipiasi bėdos ištikti toliau nuo sienos įsikūrę gyventojai.
Pavyzdžiui, vien pernai pasieniečiai ir jų augintiniai į pagalbą kitoms teisėsaugos institucijoms skubėjo net 201 kartą.
Ervis išgelbėjo vaiką
Ilgai reikėtų vardinti atvejus, kai VSAT kinologai ir jų šunys tikrąja to žodžio prasme yra išgelbėję žmonių gyvybes. Pasieniečiai ypač džiaugiasi, kai gali ateiti pagalbon į nelaimę patekusiems vaikams. Štai pernai pavasarį Skuodo rajone pasieniečio kinologo Rolando Jonušo vokiečių aviganis Ervis išgelbėjo dingusį trejų metų berniuką. Tąsyk į Skuodo užkardą pagalbos kreipėsi Skuodo policijos pareigūnai. Paaiškėjo, kad apie vidudienį šio rajono Laumių kaime dingo trejų metų berniukas. Artimųjų ir policijos pastangos jį rasti buvo nevaisingos, todėl pagalbon atskubėjo pasieniečių kinologai.
Jau po valandos, kai buvo gautas policijos pagalbos prašymas, Laumių kaimo vienkiemyje dingusio vaiko paiešką pradėjo R.Jonušas su Erviu.
 |
| VSAT nuotr./Rolandas Jonušas su Erviu |
Iš pradžių pasieniečiai išsiaiškino situaciją – dingusiojo artimieji papasakojo, kada dingo vaikas, kaip atrodė. Pradėjo aiškėti, kad berniukas, pasiėmęs šuniuką, galėjo nuklysti į mišką, kuris iš visų pusių juosia sodybą. Suaugusieji baiminosi dėl mažamečio gyvybės, nes miško proskynose esama vandens telkinių, taip pat yra pelkėtų vietų.
Užduotį rasti vaiką apsunkino aplinkybė, kad aplink jo ieškoję žmonės buvo gausiai pripėdavę. Netrukus penkerių metų vokiečių aviganis Ervis miške aptiko įtartinus pėdsakus, tačiau po kurio laiko vėliau jie dingo.
Tuomet R.Jonušas šuniui davė komandą ieškoti žmogaus, šis kinologą vėl pradėjo vesti mišku. Paieškos metu nukentėjo kinologas – skubant pagalbon dingusiam nepilnamečiui šaka sužeidė pasieniečiui akį. Tačiau, pasak R.Jonušo, tuo metu skausmą nugalėjo žūtbūtinis noras rasti vaiką.
Po maždaug valandą trukusios intensyvios paieškos Ervis savo elgesiu pradėjo rodyti kažką netoliese esant. Po dar kelių akimirkų atėjo laimingas daug nerimo sukėlusios istorijos finalas – vokiečių aviganis atvedė prie vietos, kur tarp medžių glaudėsi ieškomas berniukas.
Pakėlęs galvą ir pamatęs gelbėtojus jis ėmė verkti. Vaikas buvo gerokai išsigandęs. Trimetis buvo nusiavęs batukus ir juos laikė rankose. Jo drabužėliai buvo kiek sušlapę. Įtariama, kad jis galėjo būti perbridęs du negilius vandens kanalus. Laimė, kad vaikas nepriėjo netoliese buvusios pelkėtos vietos.
Kartu su vaiku buvo ir jo šuniukas. Nuo namų iki vietos miške, kur berniukas buvo aptiktas, yra apie 2 kilometrus.
Išgelbėtas berniukas perduotas jo motinai. Ši padėkojo pasieniečių kinologams.
Po sėkmingos operacijos R.Jonušas dėl akies traumos kreipėsi į medikus. Laimė, po kelių dienų jis su Erviu vėl galėjo tęsti tarnybą.
