Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas sulaukė aktyvių parlamentarų diskusijų. Jį priimant ne kartą kartota, kad įstatymas nėra tinkamai parengtas, jame daug trūkumų. Tik daliai parlamentarų atrodė, kad šiuos trūkumus bus galima ištaisyti įstatymą priėmus, kiti tvirtino, kad pirmiausia būtina panaikinti trūkumus ir tik tada tvirtinti įstatymą.
Vis dėlto 54 parlamentarams balsavus už, o 20 susilaikius, įstatymas antrą dieną buvo priimtas. Kaip pastebėjo Seimo narė Zita Užlytė, „gyvūnai nėra rinkėjai, tai parodo ir pustuštė Seimo salė“.
Ragindamas balsuoti „prieš“ parlamentaras Evaldas Jurkevičius tvirtino, kad įstatyme nėra kalbama apie viešųjų vietų dergimą. Jis siūlė įpareigoti pavojingų šunų savininkus draustis civilinės atsakomybės draudimu, tai esą padėtų kompensuoti asmenims, nukentėjusiems nuo šunų, patirtą žalą. Šis ir dar kiti dalykai, anot E.Jurkevičiaus, įrodo, kad įstatymas nėra gerai apgalvotas.
Gyvūnai nėra rinkėjai, tai parodo ir pustuštė Seimo salė, – sakė Zita Užlytė.
Jono Šimėno manymu, daugiau dėmesio turėjo būti skirta daugiabučiuose namuose laikomiems šunims. Esą šie namai skirti gyventi žmonėms, tad nors ir natūralu, kad žmonės turi augintinių, norint juos laikyti būtinas beveik visų gyventojų sutikimas, nes nelaimingų atsitikimų nutinka nuolat.
Seimo narė Agnė Zuokienė, siūliusi ne tik išlaikyti agresyvių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, bet ir papildomai turėti kriterijus, kurie leistų nuspręsti, kad grėsmę kelia ir mišrūnai, vis dėlto siūlė įstatymui pritarti, nes esą jame yra ir daug gerų dalykų.
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas buvo atnaujintas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, reglamentuojančias gyvūnų gerovę ir apsaugą.
Įstatyme numatoma, kad šeimininkų neturinčiais ir neprižiūrimais gyvūnais turės rūpintis savivaldybės. Augintinius privaloma sugauti ar surasti ir perduoti gyvūnų globėjams, o ūkinius gyvūnus – kitam ūkinių gyvūnų laikytojui.
Taip pat reglamentuota, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, nustatyta, kad nugaišinti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojai.
Daug dėmesio įstatyme skirta kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo, prekybos reikalavimams. Nustatyta, kad Lietuvoje bus draudžiami koviniai šunys, jų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai, išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomus kovinius šunis ir jų mišrūnus bei pavojingų šunų mišrūnus. Pastarieji negali būti toliau veisiami, jiems taikomos tos pačios laikymo taisyklės, kaip ir pavojingiems šunims.
Kovinius ir pavojingus šunis bei jų mišrūnus uždrausta laikyti daugiabučiuose namuose.
