Apie tai, kad ne visos katės mėgsta būti glostomos, yra kalbėjęs ne vienas šių naminių gyvūnų gyvenimą tyrinėjantis specialistas. Tarp jų ir Johnas Bradshawas, neseniai išleidęs knygą „Suprasti katę“.
Antrozoologijos, naujos mokslo šakos, tyrinėjančios žmogaus ir gyvūnų bendravimą, specialistas naminius gyvūnus tyrinėja jau 30 metų. Jis yra išleidęs knygą ir apie šunis, kuriuos vadina mažiau paslaptingais, todėl naudingesniais žmogui.
Pratintis reikia nuo mažens
Anot J.Bradshawo, šuo, net jeigu būdamas mažas ir neturėjo kontakto su žmogumi, vėliau gali su pastarojo draugija apsiprasti. Su katėmis – visiškai kitaip. Jeigu pakankamai jauname amžiuje jų niekas neėmė ant rankų, vėliau jos žmonių tikrai nepamėgs.
37 gyvūnai buvo išvežti už 30 km nuo jų gyvenamosios vietos. Visos katės grįžo namo, bet naudos iš to daug nebuvo – siuntinių jos pakeliui atsikratė.
O pakankamai jaunas amžius yra jau trečia-ketvirta kačiuko gyvenimo savaitė. Jeigu pradėsite jį imti ant rankų šeštąją savaitę, katei bus sunku pripažinti daugiau nei du žmones.
Nematydamos arti žmonių iki 10 gyvenimo savaitės katės gali likti visiškai laukinės. Tad jeigu jūsų katė ėda tik naktimis, o dienomis stengiasi pasislėpti kokiame nors kamputyje, gali būti, kad ji tiesiog per vėlai susipažino su žmonėmis.
Pagrindinis dalykas, kuo skiriasi katės ir šunys, yra tai, kad katės niekada žmonijos istorijoje žmonėms netarnavo. Kitaip nei šunys, jos nėjo su žmogumi į medžioklę ar šiaip žygį. Nesidavė pakinkomos, jos iš viso niekada nesileido priverčiamos ką nors dirbti. Ir nieko nuostabaus – šis gyvūnas per parą miega net 16 valandų. Pridėkite laiką, skirtą ėdimui ir tualeto reikalams, tad kada katės galėtų dar vykdyti kokius nors jūsų nurodymus?
Pašto balandžių nepakeitė
1879 metais Belgijoje bandyta katėmis pakeisti pašto balandžius. 37 gyvūnai buvo išvežti už 30 km nuo jų gyvenamosios vietos. Visos katės grįžo namo, bet naudos iš to daug nebuvo – siuntinių jos pakeliui atsikratė.
Tačiau visa tai visai nereiškia, kad katės yra visiškai nenaudingos. Jos gaudo graužikus. Bet nieko daugiau. Kas keisčiausia, patys žmonės kalti, kad dauginasi žmonių nemėgstančios, bailios katės. Juk tas namines, geriausias sterilizuojame ir jos palikuonių nesusilaukia.
Tą suprasti yra sunku. 30 metų populiariausius naminius gyvūnus (pagal statistiką vienam naminiam šuniui tenka trys naminės katės) tyrinėjęs J.Bradshawas sužinojo ne tiek ir daug. Bet keletas dalykų užfiksuota.
Ką iš tikrųjų galvoja katė?
Pasirodo, vilkdamos į namus pagautas peles ar kitus graužikus katės nebando nei parodyti savo simpatijos ar pagarbos šeimininkams, nei tokiu būdu pateikti grobį šeimos stalui. Paprasčiausiai jos siekia ramioje aplinkoje paėsti, nebijodamos, kad kas nors atims grobį. Kodėl kartais parsineštą trofėjų tiesiog numeta? Nes savo lėkštėje randa skanesnių užkandžių.
Jeigu katė trinasi aplink kojas su pakelta uodega, nereiškia, kad ji alkana. Ji paprasčiausiai tokiu būdu bando parodyti, kad jus mėgsta.
Garsus kniaukimas yra noras atkreipti į save dėmesį. Kiekvienas katinas per tam tikrą laiką – naudodamas pasiekimų ir klaidų metodą – atranda garsą, į kurį žmogus reaguoja noriai. Laukinės katės nekniaukia.
Kodėl katės murkia, neišsiaiškino dar niekas. Anot J.Bradshawo, galbūt taip jos sako „lik su manim“ arba „daryk taip ir toliau“, tačiau kaip paaiškinti, kad katės murkia ir likusios vienos, susižeidusios ar net stipdamos.
Vienas įdomiausių dalykų, kuriuos gali pastebėti bet kuri katę auginantis šeimininkas, yra tas, kad paėmus katę už odos raukšlės ant sprando, gyvūnas nurimsta. Manoma, kad tai instinktas, nes būtent taip savo kačiukus iš vienos vietos į kitą perneša katės.
Vis dėlto, ar tikrai katės mėgsta būti glostomos, negali atsakyti niekas. Telieka stebėti, ar katė jūsų prisilietimais mėgaujasi, ar greičiau kenčia suprasdama, kad tai duoklė už šiltus namus ir sočią vakarienę.
