Pirmadienį ornitologai ėmė žieduoti Kuršių nerijoje išsiritusius jūrinių erelių jauniklius. Buvo patikrinti trys lizdai iš aštuonių. Vienas buvo tuščias – žuvo šiųmetinė dėtis.
Viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ jau ne vienus metus vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje: ieškomi šių paukščių lizdai, jie registruojami, apie juos informuojami miškininkai, žieduojami jaunikliai, stebima jų būklė.
Anot ornitologo Sauliaus Rumbučio, dar prieš trisdešimt metų jūriniai ereliai buvo reta rūšis Lietuvoje. Manoma, kad populiacijai stipriai pakenkė kažkada žemės ūkyje naudoti pesticidai.
Kai nustota juos naudoti – praėjo ne vienas dešimtmetis, kol populiacija ėmė atsigauti. „Šiuo metu Lietuvoje peri apie 150 porų, daugiausia – net 20 – Šilutės regione. Kuršių nerijoje yra 8 poros, kaip ir Kaišiadorių rajone“, – teigė S.Rumbutis.
Šis metų laikas, anot ornitologų, pats tinkamiausias jaunikliams žieduoti. Kartu surenkama ir kita informacija: kokia paukščių būklė, kokia mitybinė aplinka, ar yra grėsmių lizdams. Ant paukščio kojos pritvirtinami du žiedai. Vienas informuoja apie žiedavimo metus, kitas suteikia informaciją apie patį paukštį.
Anot S.Rumbučio, jūriniams ereliams įsikurti turi būti tinkama aplinka: svarbu mitybinė bazė, kad šalia būtų vandens tekiniai, brandus medelynas. Kuršių nerijoje jūriniai ereliai apsigyveno pušyse, tačiau gali lizdą, dydžiu prilygstantį baltojo gandro lizdui, susukti ir drebulėse, ąžuoluose.
Jūrinis erelis yra vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių, išskleistų sparnų ilgis gali būti didesnis nei 2 metrų. Gali gyventi iki 20 metų.
