Penkiolika metų toje pačioje vietoje – tarp Pramonės prospekto ir J.Tonkūno gatvės esančiame apleistame žaliajame plote – augintinius vedžiojantis V.Krėvės prospekto gyventojas 83 metų Aloyzas J. (pavardė redakcijai žinoma) nė neįtarė pažeidinėjantis Gyvūnų laikymo taisykles, nes stengiasi sąžiningai jų laikytis. Dresuotą mišrūną šunį Rikį žmonių susibūrimo vietose, gatvėse jis vedžioja tik su pavadėliu, antsnukiu, į maišelį surenka ekskrementus.
Tačiau šių metų kovo 24 dienos ankstų rytą garbaus amžiaus vyrą, vedžiojantį pievoje šunį, sustabdė policijos pareigūnai ir pareiškė, kad jis vaikšto su gyvūnu Kauno kolegijos teritorijoje, o tai yra draudžiama. Mat Kauno miesto Gyvūnų laikymo taisyklėse sakoma: „Draudžiama vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštėse ir vietose, pažymėtose ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“.
Senoliui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau paskirta nuobauda – įspėjimas.
Reikalavimai – neįvykdomi
Formaliai žiūrint, viskas įvykdyta pagal įstatymą: pažeidei taisykles, todėl buvai nubaustas. Aloyzas J. nuobaudos, nors su ja nesutinka, neginčija. Tačiau vyrą piktina taisyklių punktas, kuris kažin ar yra įgyvendinamas.
Nei policijos pareigūnai, nei savivaldybės klerkai atkakliai teisybės ieškančiam žmogui iki šiol negali paaiškinti – iš kur jam žinoti, kurios teritorijos priklauso mokykloms, darželiams ir kitoms taisyklėse nurodytoms įstaigoms, o kurios – ne?
„Teritorija neaptverta, apleista, ji tik kartais nušienaujama. Per ją driekiasi daug žmonių išmindžiotų takelių, kasdien šunis vedžioja dešimtys gyventojų, nėra jokių ženklų, įspėjančių, kad teritorija priklauso Kauno kolegijai arba kad joje negalima vedžioti gyvūnų. Tačiau, pasirodo, aš turiu iš anksto žinoti, kam priklauso plotas, kuriuo ketinu eiti, nes kitaip galiu pažeisti taisykles“, – skėsteli rankomis aktyvus kaunietis.
Jo žiniomis, mieste yra daugybė įvairaus dydžio nenaudojamų sklypų, priklausančių ugdymo įstaigoms.
Atsakymai – pasityčiojimas
Nusprendęs nenumoti ranka, Aloyzas J. nuo balandžio mėnesio susirašinėja su policija, miesto savivaldybe, prašydamas paaiškinti, kaip sužinoti, kur galima vedžioti šunį, o kur – ne.
„Turiu visą aplanką dokumentų, kuriais bandau priversti savivaldybę sutvarkyti absurdiškas šunų laikymo taisykles Kaune. Reiktų ypatingą dėmesį atkreipti į tai, kad taisyklėse nenumatyta, kad tos mokyklų teritorijos būtų kaip nors pažymėtos“, – pasakoja Aloyzas J.
Nei policijos pareigūnai, nei savivaldybės klerkai atkakliai teisybės ieškančiam žmogui iki šiol negali paaiškinti – iš kur jam žinoti, kurios teritorijos priklauso mokykloms.
Jį labai nuvylė „valdiški“ savivaldybės darbuotojų atsakymai, nesistengiant įsigilinti į problemą. Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius tiesiog atsiuntė ištrauką iš Gyvūnų laikymo taisyklių, miesto tarybos patvirtintų 2005 m.
Vėliau, primygtinai reikalaujant normalaus paaiškinimo, dabar jau buvęs Administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Stankevičius atrašė: „Miesto tvarkymo skyrius nesuteikia gyventojams informacijos apie žemės sklypų ribas. Gyventojai dėl detalesnės informacijos gali kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą“.
„Tai – visiškas absurdas. Ką daryti, jei staiga prireiktų su šunimi nueiti iš Dainavos į Petrašiūnus, o laukti atsakymo iš Registrų centro neturiu laiko? Kaip žinoti, kad neinu per kokiai nors mokyklai priklausančią teritoriją?“ – stebisi Aloyzas J.
Atkaklus teisybės ieškotojas, netekęs vilties susikalbėti su savivaldybe, kreipėsi į teismą.
Ruošiasi keisti taisykles
Nuo 2009 m. veikiančios Kauno miesto gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė Orinta Leiputė nesiginčija – ne vienas dabar galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių punktas yra taisytinas ir keistinas.
„Žmogaus nuoskauda pagrįsta, nes nėra žinomos aiškios kolegijos, mokyklos teritorijos ribos. Bandysime šį punktą keisti. Taisyklių pakeitimai jau ruošiami, tačiau pirmiau norėjosi, kad nauja miesto taryba patvirtintų Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos sudėtį. Keičiasi valdžios ir kol kas tai nėra padaryta“, – aiškina O.Leiputė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo rudens sesijoje turėtų būti priimtas naujas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o kartu su juo parengtos ir tipinės gyvūnų laikymo taisyklės. Jas kiekviena savivaldybė turėtų pritaikyti konkrečiai sau.
„Todėl mes neskubame visko keisti, nes gali paaiškėti, kad vėl reikia keisti, o tai žmonėms būtų blogai“, – sako Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė.
Bausti galima visus
O kol tebegalioja dabartinės Gyvūnų laikymo taisyklės, jų laikymąsi prižiūrinčios policijos, Viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai, panorėję, gali bausti visus iš eilės – punktą, kurį gyventojas pažeidė, tikrai suras.
Pavyzdžiui, privalu surinkti šuns ekskrementus ir juos išmesti į specialius konteinerius (bet kur mesti – draudžiama), tačiau Kaune jau seniai nėra nė vieno tokio. O.Leiputės teigimu, kasmet miesto taryba skiria 100 tūkst. Lt konteineriams įrengti, tačiau vėliau, persvarstant biudžetą, jų nebelieka.
Atkaklus teisybės ieškotojas, netekęs vilties susikalbėti su savivaldybe, kreipėsi į teismą.
Kauniečius labai piktina viešosios tvarkos sergėtojų kabinėjimasis prie formalių, nesvarbių pažeidimų. Gyventojų įsitikinimu, pareigūnai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį, ar šuo vedžiojamas su pavadėliu, antsnukiu, t. y. ar nekelia grėsmės aplinkiniams, ar surenkami ekskrementai (nors ir nėra kur juos mesti).
Bauda arba šuns konfiskacija
Rimas Sidera, Viešosios tvarkos tarnyba vadovas:
„Skundų dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros gauname daug, bandome reaguoti, tačiau prie kiekvieno šuns žmogaus nepastatysi (Viešosios tvarkos tarnyboje dirba tik aštuoni darbuotojai, iš jų trys – gatvėje). Tenka aiškinti, kad reikia gyvūnus registruoti, mokėti rinkliavą. Daugiausia skundų gauname dėl to, kad naktį šunys loja, kandžiojasi, kad šeimininkai nesurenka išmatų.
Administracinė komisija nusprendžia, kokias baudas skirti. Dažniausiai skiriamas įspėjimas arba baudos nuo 100 iki 800 Lt. Policija gali skirti ir kelių tūkstančių litų baudą. Gali būti konfiskuojamas šuo. Šiemet mūsų tarnyba paskyrė 83 baudas už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Kai kurie jų punktai – tikrai diskutuotini ir turėtų būti pakeisti."
Rinkliava už augintinį
„Gyvūnų registravimo centro“ duomenimis, Kaune yra 10,7 tūkst. oficialiai užregistruotų šunų, iš jų agresyvūs – 541.
Visiems, laikantiems šunis ir kates Kauno mieste, taikoma vietinė rinkliava:
- už šuns registravimą – 20 Lt;
- už katės – 10 Lt.
Daugiabučiuose namuose už gyvūnų laikymą taikoma rinkliava:
už šunį – 5 Lt/mėn;
už katę – 2 Lt/mėn.
Vietinės rinkliavos už kačių, šunų registravimo ir laikymo daugiabučiuose namuose pajamos už 2010 m. yra 139,7 tūkst. Lt. Iki 2011 m. spalio 31 d. surinkta 84,1 tūkst. Lt.
