Neteisėtas Lietuvoje veikiančias šunų veisėjų, privačių veterinarijos gydytojų ir vežėjų schemas atskleidė specialus „Dogs Trust” – didžiausios JK gyvūnų apsaugos organizacijos – 6 mėnesius trukęs tyrimas.
„Dogs Trust” veterinarijos tarnybos direktorės Paulos Bouden teigimu, dėl menkos sektoriuje veikiančių institucijų priežiūros, verslūs lietuviai sąmoningai apeina JK galiojančias nekomercinio gyvūnų įvežimo taisykles (angl. Pet Travel Scheme – PETS).
Tyrimo vaizdo medžiagoje yra užfiksuoti privatūs veterinarijos gydytojai, klastojantys informaciją šuniukų pasuose, nurodydami melagingas gyvūnų gimimo datas ir klastodami įrašus apie vakcinaciją nuo pasiutligės. Iš tiesų, siekiant patenkinti pirkėjų poreikius, į JK išvežami šuniukai yra jauni – per jauni, kad būtų skiepijami nuo pasiutligės.
Daugintojams ir prekiautojams Lietuvoje talkinantys nesąžiningi privatūs veterinarijos gydytojai išduoda pasus šuniukams, kurių jie net nėra matę.
Uždirba po 36 tūkst. litų per mėnesį
Daugintojams ir prekiautojams Lietuvoje talkinantys nesąžiningi privatūs veterinarijos gydytojai išduoda pasus šuniukams, kurių jie net nėra matę.
JK tyrėjų teigimu, šunų daugintojų uždarbis iš tokios veiklos gali siekti apie 100 tūkst. svarų sterlingų (440 tūkst. litų) kasmet arba 36,6 tūkst. litų per mėnesį.
Šuniukai, neteisėtai vežami pirkėjams į JK, kelyje kasdien kenčia. Jie keliauja tūkstančius kilometrų, dažnai – pasibaisėtinomis sąlygomis, o svarbiausia – neskiepyti ir nedehelmintizuoti. Dėl to kyla rizika, kad šunis įsigiję britai susidurs su potencialiais susirgimais – sekinančiomis kirmėlių sukeliamomis ar kitomis gyvūnų žmogui perduodamomis ligomis.
Nelegalaus įvežimo faktas Britanijoje paaiškėja tik tada, kai šunį įsigijęs pirkėjas apsilanko pas savo veterinarą, kad šis užregistruotų šuniuką naujojo savininko vardu.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, Lietuvos šunų daugintojai, veisiantys į tam tikrą veislę panašius šunis ir pavadinę juos „veisliniais” siekdami pasipelnyti, imasi apgaudinėti ne tik mūsų šalies pirkėjus.
„Dogs Trust” tyrimas parodė, kad vieno daugintojo namuose gali būti net iki 30 kiekvienais metais veisiamų, įvairių populiarių veislių mišrūnių kalių. „Tokiam skaičiui veisiamų šunų ir gimusių šuniukų, laikomų garduose, yra fiziškai neįmanoma suteikti tinkamą priežiūrą, socializaciją, būtiną bendravimą su žmonėmis, aplinkos pažinimą. O šie faktoriai yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti fizinę sveikatą ir psichiškai stabilų šuniuko elgesį jam užaugus”, – sakė B.Kymantaitė.
Brigitos Kymantaitės teigimu, Lietuvos šunų daugintojai, veisiantys į tam tikrą veislę panašius šunis ir pavadinę juos „veisliniais” siekdami pasipelnyti, imasi apgaudinėti ne tik mūsų šalies pirkėjus.
Jos manymu, Lietuvos turgavietėse leidžiama prekyba šuniukais palengvina kontrabandininkų kelią. Turgūs yra populiari vieta šuniukų perpardavinėtojams supirkti gyvūnus iš ten dažnai prekiaujančių daugintojų.
Tyrimo autorių Lietuva ir Vengrija (kurioje buvo atliktas analogiškas tyrimas) įvardijamos vienomis pagrindinių legalaus ir nelegalaus šunų importo į JK šalių. Iš Lietuvos atvežami šunys nuolat patenka į teisėsaugos pareigūnų akiratį. 2013 m. iš Lietuvos pagal PETS schemą į JK buvo importuoti per 2100 šunų – tai 31 proc. daugiau, nei ankstesniais metais, ir beveik 8 kartus (780 proc.) daugiau, nei 2011 metais. Toks dramatiškas įvežimo augimas negali būti „nurašytas” vien tik nekomercinei veiklai.
VMVT atliko skubius patikrinimus
Bendradarbiaudama su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atliko skubų gautos informacijos tyrimą. Tuo pačiu metu įvairiuose šalies regionuose patikrinti 8 privatūs veterinarijos gydytojai ir 8 šunų veisėjai.
„Tyrimo metu neteisėtos veiklos ir informacijos, pateikiamos oficialiuose dokumentuose, klastojimo faktai pasitvirtino. Inspektoriai išsiaiškino ne vieną atvejį, kai gyvūnų augintinių pasai buvo išduodami pažeidžiant numatytas procedūras, pavyzdžiui gyvūno savininkui parduodami tušti pasai arba dokumentai su suklastotais įrašais apie gyvūnų amžių, sveikatos būklę ir panašiai“, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.
Visi pažeidimus padarę privatūs veterinarijos gydytojai nubausti maksimaliomis nuobaudomis – jiems taikytos piniginės baudos, sustabdytos veterinarijos praktikos licencijos.
Visi pažeidimus padarę privatūs veterinarijos gydytojai nubausti maksimaliomis nuobaudomis – jiems taikytos piniginės baudos, sustabdytos veterinarijos praktikos licencijos.
Keisis pasų išdavimo tvarka
„VMVT šią vasarą savo iniciatyva atliko panašų tyrimą, kurio metu nustatė beveik analogiškus pažeidimus ir jau buvo apribojusi kelių veterinarijos gydytojų veiklą. Šis ir ankstesnis tyrimai parodo, kad problemos kyla dėl menkos išduodamų dokumentų kontrolės. Šiuo metu augintinių pasų išdavimą vykdanti Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija su šia užduotimi nesusitvarko“, – pabrėžė E. Mecelis.
Specialisto teigimu, įvertinant visą surinktą informaciją, nuo š.m. gruodžio 29 d. įsigalios iš esmės pakeista gyvūnų augintinių pasų išdavimo tvarka, bus išduodami ir naujos formos gyvūnų augintinių pasai. Numatyta, kad dokumentus išduoti ir juose daryti įrašus turės teisę tik į specialų sąrašą įtraukti privatūs veterinarijos gydytojai, kuriuos reguliariai kontroliuos valstybiniai inspektoriai.
Tiek veterinarijos gydytojų, tiek veisėjų veiklos patikrinimai bus tęsiami ir toliau. Taip pat bus stebimi ir asmenys, kurie tyrimo metu deklaravo nutraukiantys savo veiklą.
Daugintojus stebi mokesčių inspektoriai
Problemos kyla dėl menkos išduodamų dokumentų kontrolės. Augintinių pasų išdavimą vykdanti Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija su šia užduotimi nesusitvarko.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, kad visi šalies gyventojai, vykdantys kurios nors rūšies veiklą, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų tos veiklos taisyklių.
„Gyventojo vykdoma naminių gyvūnų veisimo veikla turi būti registruota, išsiimant verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Mokesčių inspekcija atidžiai vertina visą gaunamą informaciją apie galimai nelegalų verslą, todėl aktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacija bei visų gyventojų suteikta informacija VMI pasitikėjimo telefonu 1882 padėtų lengviau nustatyti nelegalius gyvūnų veisėjus, pardavėjus ir jų išvežimo schemas”, – sako VMI prie FM Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė, pažymėdama, kad mokesčių administratorius jau ne kartą yra nustatęs nelegalių verslininkų, pardavinėjusių gyvūnus, kurių nuslėptos pajamos viršijo šimtus tūkstančių litų.
