„Jau ilgą laiką norėjome sutvarkyti žirafyną ir stumbrų aptvarą, kuriame pagrindas nebuvo keistas ketverius metus. Tai, kas įvyko šią savaitę – gyvas pavyzdys gerų darbų“, – socialinę akciją pristatė Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas.
„SMScredit.lt“ A lygos ir paramos projekto „Geridarbai.lt“ dėka stumbrų aptvaro tvoroje buvo įrengti vartai, pakeistas gruntas. Iš viso išpilta apie 40 tonų šviežio smėlio. Kol nebuvo vartų, to padaryti nebuvo įmanoma, nes įvažiuoti į aptvarą negalėjo sunkiasvorės mašinos. Taip pat buvo atvežti didžiuliai kelmai, kurie stumbrams – tarsi žaislai ar namų baldai.
Tai, kad nėra abejingi gyvūnams ir jų laikymo sąlygoms, penktadienį įrodė ir Lietuvos futbolo A lygos žaidėjai. Kelios dešimtys jų, besidarbuodami kastuvais, Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams padėjo išlyginti gruntą. Plušo Kauno „Žalgirio“ bei „Stumbro“, Utenos „Utenio“, Jonavos „Lietavos“ klubų atstovai, tarp kurių – trys legionieriai futbolininkai: italas, prancūzas bei japonas. Į aptvarą šakų atnešė ir pats kostiumą dėvintis „SMScredit.lt“ A lyga prezidentas Deividas Šemberas.
„Darbas su socialiniais projektais – viena iš A lygos krypčių. Jaučiame atsakomybę prieš futbolo bendruomenę. Tad džiaugiamės su partneriu „Geridarbai.lt“ prisidėję prie šios akcijos“, – teigė jis.
Tuo džiaugėsi ir projekto „Geridarbai.lt“ vadovė Justina Ambrasienė, patikinusi, jog visuomet smagu prisidėti prie projektų, kurie skatina visuomenės augimą, tobulėjimą. Juk zoologijos sodą aplanko tiek daug šeimų su vaikais.
Yra „holivudiniai“ zoologijos sodo gyvūnai, kaip liūtai, beždžionės, žirafos, ir yra tie, kurie nelabai sulaukia rėmėjų dėmesio.
Siekiant sutvarkyti stumbrų aptvarą, plušta apie savaitę. Darbų kaina siekė keletą šimtų eurų. Ir nors suma neatrodo tokia didelė, rėmėjų ieškota ketverius metus.
„Yra „holivudiniai“ zoologijos sodo gyvūnai, kaip liūtai, beždžionės, žirafos, ir yra tie, kurie nelabai sulaukia rėmėjų dėmesio. Tad stumbrai yra vieni iš jų. Dėl to finansavimo šaltinio paieškos ir užtruko. Smagu, kad pagaliau tai įvyko. Pažiūrėkite, kaip išleisti į rekonstruotą aptvarą, stumbrai džiaugiasi. Jiems – didžiulis įspūdis, nes vienu metu daug visko gavo“, – paaiškino Lietuvos zoologijos sodo Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė.
Pasak jos, labai svarbus nelaisvėje gyvenantiems stumbras yra jų užimtumas. O tam itin pasitarnauja kelmai. Jie jiems – lyg žaislai, baldai.
„Pamatysite, ryt jau namų interjeras bus pakeistas. Baldus susistumdys taip, kaip jiems reikia“, – šmaikštavo zoologijos sodo darbuotoja.
R.Pėtelytės-Brazaitienės teigimu, aptvaro pagrindo būklė buvo tokia prasta, jog lankytojai stumbrus net buvo spėję praminti pelkių gyvūnais. Tiesiogine to žodžio prasme, jie ilgą laiką buvo priversti braidžioti po purvą ir molį. Smėlį, anot jos, reikia keisti kas pusmetį.
„Nežinau, kodėl stumbrai sulaukia mažiau dėmesio. Juk tai – Kauno miesto simbolis. Paskutinis laisvėje gyvenantis stumbras buvo nušautas Lenkijoje 1919 m. Būtent zoologijos sodų dėka jie neišnyko. Iš penkių išlikusių stumbrų šiandien dienai mes turime 2600 jų populiaciją“, – teigė R.Pėtelytė-Brazaitienė.
Lietuvos zoologijos sode Kaune šiuo metu laiką leidžia trys stumbrai: dvi patelės ir patinas. Iš Pašilių stumbryno atkeliavusi patelė Gytė muša visus amžiškumo rekordus – jai jau 22-eji. Kitai patelei – 16 m., o patinėlis dar jaunas, skaičiuoja šeštuosius metus. Vienas į Kauną atvežtas iš Varšuvos, kitas – iš Čekijos.
„SMScredit.lt“ A lyga, paramos projektas „Geridarbai.lt“ ir Lietuvos zoologijos sodas žada suvienyti jėgas ir kitiems geriems darbams.
Sekmadienį zoologijos sode „SMScredit.lt“ A lyga organizuoja futbolo varžybas vaikams.
