Pajūryje rasti nykstančios rūšies jaunikliai muziejuje laikomi ir gydomi apie pusmetį, kol sustiprėja ir yra pasirengę grįžti į jūrą.
„Kiekvienas atvejis skirtingas: būna pažeidimai odos, įkandimai, būna žandikaulių pažeidimai. Aišku, didžiausia priežastis – išsekimas. Jie būna pavasarį gimę ir kokių dviejų mėnesių. Kai mes randame, jie būna labai mažo svorio, nes patys nesimaitina. Dažnai būna su kokiomis nors infekcinėmis ligomis, gali būti plaučių uždegimai, žarnyno ligos“, – apie tai, nuo ko dažniausiai tenka gydyti ruonius, BNS vardino Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva.
Kasmet randama nuo 4 iki 6 nusilpusių dar nemokančių savimi pasirūpinti ruoniukų, o muziejuje vienu metu gyvenusių „našlaičių“ rekordas – 7 jaunikliai.
Vieno ruoniuko priežiūra per pusmetį atsieina kiek daugiau nei 3 tūkst. litų. Reikiamą sumą Aplinkos ministerija skirs pagal rastų ruoniukų skaičių. Nors viešieji pirkimai šiai paslaugai skelbiami pirmą kartą, finansavimą nykstančių ruonių priežiūrai muziejus gaudavo ir anksčiau.
Per pusę metų, kuriuos praleidžia muziejuje, ruoniai sustiprėja, pasiekia 40 kilogramų svorį ir suėda apie 800 kilogramų žuvies. Vėliau jie paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.
„Paprastai globa neužsiimame, kadangi nėra sąlygų, o ruonius prižiūrime, nes turime ir savo ruonius, patirties, priemones“, – sakė Ž.Kleiva.
Pilkieji ruoniai yra įrašyti į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Į Lietuvos pakrantes jie užklysta retai. Ruoniai nyksta dėl beveik nereguliuojamos jų medžioklės, jūros užterštumo. Manoma, kad ruoniukai vieni lieka ruonių patelėms įsipainiojus į žvejų tinklus ir nuskendus ar suskilus ledui ir taip jaunikliams atsiskyrus nuo motinų.
