Rado įstatymo spragų
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektas kai kuriems parlamentarams atrodo nevykęs dėl jame paliktų spragų. Esą reikėtų ne tik palikti nustatytą kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, bet ir sukurti mechanizmą, kaip agresyviai besielgiančius gyvūnus galima būtų pripažinti pavojingais.
Tai itin svarbu kalbant ne apie grynaveislius šunis, o apie mišrūnus. Nes pagal dabartinį įstatymo projektą draudžiama laikyti tuos šunis, kurių kilmės dokumentuose įrašyta, kad jie priklauso kovinei arba pavojingai veislei. Tačiau jeigu šuo yra mišrūnas, vienas iš jo tėvų priklausė kuriai nors iš tokių veislių, tačiau dokumentų jis neturi, niekas negalės imtis jokių priemonių.
Todėl kai kurie Seimo nariai siūlė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai parengti pavojingų veislių aprašą, kuriuo vadovaujantis galima būtų nuspręsti, ar šuo yra pavojingas. Taip pat visi mišrūnai privalėtų turėti dokumentus, įrodančius, kad bent vienas iš jų tėvų buvo kovinės arba pavojingos veislės. Esą toks aprašas nebūtų taikomas bet kuriam kiemsargiui šuneliui, o tik tikrai pavojų keliantiems gyvūnams.
Esą toks aprašas nebūtų taikomas bet kuriam kiemsargiui šuneliui, o tik tikrai pavojų keliantiems gyvūnams.
Ne kaimynui spręsti apie šuns veislę
Tačiau kinologai nelinkę paremti tokius Seimo narių svarstymus. Anot Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės, taip bandoma keisti mišrūno sąvoką, kadangi siūloma šunį priskirti prie pavojingų, jeigu jis turi bent vieną iš nurodytų požymių. Esą tuomet bet kurį kilmės dokumentų neturintį gyvūną bus galima pripažinti keliančiu pavojų.
„Kam nors nepatiks, ims ir apskųs, kad tas šuo pavojingas. Nors įrodymų ir nebus, tik kažkas pasakys, kad šuo šiepia dantis, yra agresyvus. Kiti Seimo nariai sakė, kad negi dabar leisime kaimynams nustatyti mūsų šunų veislę“, – sakė R.Kazlauskaitė.
Kinologė įsitikinusi – tokie įstatymo papildymai tik pridarytų dar daugiau sumaišties, padaugėtų darbo policijai ar teismams. „Jau dabar turime tokių dalykų, kad dvi moteriškės dėl kažko susipyko ir kadangi viena savo tiesos negalėjo kitaip įrodyti, apskundė kitos šunį, kad jis yra kovinės veislės. Nepatikėsite, bet skundą svarstė ne vienas teismas, siuntėme savo ekspertą, nors tas šuo neturi jokio panašumo į kovinius“, – pasakojo Lietuvos kinologų draugijos prezidentė.
Svarbiau šeimininkai, o ne šunys
Tokių atvejų esą daugėtų, tačiau žmonės dėl to saugesni nesijaustų. „Labai teisingi kai kurių Seimo narių komentarai, kad šunį piktu padaro žmogus, o ne veislė. Jeigu labai norėsi, tai ir pudelis bus pavojingas“, – įsitikinusi R.Kazlauskaitė.
Kinologės teigimu, pavojingas yra ne kažkurios konkrečios veislės šuo, o neišauklėtas ar sąmoningai blogai auklėtas gyvūnas. Tačiau ji tvirtino nemananti, kad kovinių veislių šunis reikėtų leisti auginti visiems norintiems. Koviniai šunys turėtų būti draudžiami visų pirma todėl, kad yra draudžiamos pačios šunų kovos.
Moteris įsitikinusi, kad būtina griežčiau reglamentuoti šunų šeimininkų atsakomybę – jie privalo žinoti, kad už savo šuns agresyvų elgesį ar padarytą žalą bus nubausti, tuomet ir tokių atvejų sumažėtų. O Seimo svarstomas įstatymo projektas R.Kazlauskaitei atrodo pakankamai geras, esą nedidelius esančius neatitikimus bus galima panaikinti palaipsniui, įstatymą jau priėmus.
Suskaičiuota, kad pernai į medikus dėl šunų įkandimų kreipėsi daugiau kaip 5 500 žmonių, iš jų – 1 700 vaikų. 31 žmogus nukentėjo nuo pasiutusių šunų.