Europos Sąjungos (ES) šalių ornitologų tyrimų duomenimis, per trisdešimt pastarųjų metų (iki 2009 m.), rūšies gausa ES šalyse sumažėjo net 82 proc., o per pastaruosius dvidešimt metų – 66 proc., daugiausiai tai susiję su intensyvėjančia žemės ūkio veikla, tačiau trumpai gyvenančių vištinių paukščių populiacinei struktūrai įtaką daro ir suaugusių paukščių žūtis, kuri siejama su žemės ūkio technikos naudojimu, medžiokle, atšiauriomis žiemos sąlygomis (šiaurinėje rūšies paplitimo arealo dalyje).
Norėdama išsiaiškinti, kokia tikroji rūšies būklė yra šiuo metu šalyje, LOD 2012 metais paskelbė kurapką „Metų paukščiu“. Šios akcijos pagrindiniai tikslai buvo atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ir rūpestis, o taip pat išsiaiškinti tikrąją kurapkos populiacijos būklę šalyje. Nerimą kelia tai, kad tradiciniam Lietuvos kaimo kraštovaizdžio paukščiui kyla išnykimo grėsmė. Žinant žalvarnio atvejį, akivaizdu, kad grėsmė yra labai reali. Skirtumas tas, kad sėslias kurapkas galime saugoti visus metus, todėl tik nuo mūsų pastangų priklausys ar išsaugosime šią sparčiai nykstančią rūšį.
Sėslias kurapkas galime saugoti visus metus, todėl tik nuo mūsų pastangų priklausys ar išsaugosime šią sparčiai nykstančią rūšį.
Tokiu atveju yra būtina sudaryti ne tik palankias veisimosi sąlygas, maksimaliai užtikrinti perinčių paukščių saugumą, bet ir rūpintis jų papildomu lesinimu atšiauriais žiemos mėnesiais, o taip pat nutraukiant bet kokią jų medžioklę, nes net ir pavienių, ypač suaugusių paukščių netektis, dideliu produktyvumu pasižymintiems, bet palyginti trumpai gyvenantiems paukščiams, gali būti labai svarbi.
Norint planuoti efektyviausias praktines apsaugos priemones, šiuo metu būtina įvertinti populiacijos būklę, paplitimo šalyje ypatumus bei kur ir kokios yra aktualiausios grėsmės.
Šiuo metu LOD surinkti praeitos ir šios žiemos pirmųjų mėnesių duomenys, o taip pat įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėsenos duomenys parodė labai liūdną dabartinę kurapkos būklę Lietuvoje. Nors jau dvi žiemas buvo organizuojamos paukščių lesinimo akcijos, jos nebuvo sėkmingos dėl paprasčiausios priežasties – šalia įrengtų lesyklų dažniausiai nebūdavo paukščių.
Klimatiniu požiūriu nepalankios paskutinės dvi vasaros, kurios taip pat turėjo įtakos, kad rūšies būklė tik blogėjo. 2012 metų žiemą LOD gavo informaciją apie kurapkų būrelius dvidešimtyje šalies vietų (daugybė stebėjimų ankstesnėse įprastose žiemavietėse buvo bevaisiai). Šią žiemą situacija liko nepakitusi.
Remiantis dabartinės kurapkų būklės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse įvertinimu, LOD siekia kiek įmanoma eliminuoti bet kokį neigiamų faktorių poveikį. Nepriklausomai nuo apimčių, medžioklė išlieka neigiamas faktorius, todėl ornitologai kreipiasi į atsakingą instituciją – Aplinkos ministeriją su motyvuotu siūlymu atsisakyti kurapkų medžioklės terminų, tuo būdu vengiant šių paukščių medžioklės. Šis siūlymas apsvarstytas su Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugija ir gautas principinis jų pritarimas, kad esant tokiai prastai būklei medžiotojai neprieštaraus medžioklės moratoriumui.
