 |
| Šuo paplūdimyje |
Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybės pareigūnai vykdė reidą II Melnragės paplūdimyje. Čia nubausti ne tam skirtoje vietoje dūmą traukę rūkaliai ir viešoje vietoje alkoholį vartoję poilsiautojai. Simbolinės 10 Lt baudos sulaukė ir su augintiniu į pajūrį atkeliavęs klaipėdietis. Už keturkojo vedžiojimą pajūryje baudžiama iki 200 Lt bauda. Pirmą kartą bauda gali būti ne mažesnė nei 10 Lt.
„Prie įėjimo į paplūdimius stovi stendai, surašyti visi draudimai. Žmonės žino, kad šunis vedžioti draudžiama, tačiau bando, galvoja, kad – ne bėda, jog atsivedė“, – sakė Klaipėdos savivaldybės vieno iš Viešosios tvarkos poskyrių vedėjas Vilius Valys.
Jis teigė sutinkantis, kad paplūdimyje visi nori įvairių patogumų, tačiau bendros taisyklės tokios, kad uostamiesčio paplūdimiuose nuo balandžio 1 iki rugsėjo 16 dienos su šunimis vaikštinėti ir būti draudžiama.
Trūksta kultūros
Su šuneliais svečiai nelaukiami nė viename oficialiame pajūrio paplūdimyje.
Septynerių metų šunelį auginanti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė mano, kad lietuvių kultūra dar neleidžia įgyvendinti tokių naujovių.
„Praėjusią savaitę svečiavomės Vokietijoje, Danijoje, „Hansa“ ir lego parkuose. Mane labai nustebino gyventojų, turinčių augintinius, kultūra. Parkuose, prie kiekvieno tualeto pastatyti dubenys su vandeniu šunims. Žmonės gyvūnus vedžiojasi visur, šunys be antsnukių, tačiau visi su pavadėliais. Augintiniai neloja, negirdėjau nei vieno amtelėjimo, nors Legolende praleidome dvi dienas. O labiausiai nustebino tai, kad ne tik į lauko kavinės, tačiau ir į parduotuvės žmonės vedasi šunis. Pamatyta patirtis parodė, kad mes nesame pasirengę priimti tokių naujovių. Pagrindinis klausimas yra gebėjimas tinkamai pasirūpinti augintinio poreikiais, neteršti aplinkos ir būti visapusiškai atsakingam“, – mano A.Velykienė.
Ji pati teigė su šeima mėgstanti augintinį į paplūdimį nusivežti labai anksti ryte, kai dar nėra poilsiautojų.
„Vasaros sezonu į paplūdimius nuvykti su gyvūnu kebloka, yra labai karšta, tačiau savaitgaliais anksti ryte mes dažnai pasivaikštome, žinoma, surinkdami viską, nes kitaip ir būti negali. Tikrai pasisakau už paplūdimį su gyvūnais, nes priešingu atveju, visų interesai patenkinami, išskyrus auginančių naminius gyvūnus“, – teigė politikė.
Nėra infrastruktūros
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Palangoje viešintys svečiai su augintiniais gali lankytis nebent laukiniuose paplūdimiuose. |
Klaipėdietė Irma su savo haskių veislės šunimi traukia į laukinius Klaipėdos paplūdimius, dažniausiai į Karklę, tačiau juose neaptiksi jokios infrastruktūros, tad ekskrementus maišelyje tenka nešiotis po visą paplūdimį.
„Man nepatinka, kad nėra net šiukšliadėžių, nes aš ekskrementus renku net ir laukiniame paplūdimyje. Atsakingi šeimininkai juos surenka visur“, – sakė ji.
Mergina mano, kad pajūriui reikėtų paplūdimio atkarpos, kur būtų įrengtos šiukšliadėžės, teritorija būtų aptverta. „Toks paplūdimys turėtų būti aptvertas, kad gyvūnėliai galėtų laisvai lakstyti ir nenuklystų į paplūdimį, skirtą tik žmonėms“, – sakė klaipėdietė.
Laukiniuose paplūdimiuose Irma teigė nesulaukianti poilsiautojų pykčio, jog lankosi su gyvūnu – ten atvykti nedraudžiama, be to, ji stebi, kad šuo neišgąsdintų vaikų ir esant daugiau žmonių jį prisega.
Vertina pagal situaciją
Su šuneliais svečiai nelaukiami ir oficialiuose Palangos paplūdimiuose.
Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas, pats auginantis keturkojį, teigia suprantantis poilsiautojų su augintiniais nusivylimą ir tikino supratingai žiūrintis į geranoriškus svečius su augintiniais.
„Sutinku, kad tokia zona reikalinga, o kol kas mes atsižvelgiame, koks tas šuniukas“, – sakė Palangos gelbėtojų vadovas.
„Pats turiu šunį, rašiau raštą prieš dvejus metus, kad įteisintų vieną paplūdimį su šunimis, kur nors prie gelbėjimo stoties. Čia galėtų būti laikinas voljeras, žmogus susimokėtų, jo augintinis būtų pagirdytas, pamaitintas. Mes suprantame poilsiautojus, visa šeima išvažiuoja, šuns vieno namuose nepaliksi, tai žmoniška, tačiau ne savivaldybės taisyklės, o higienos normos to neleidžia, nors pritariama, kad tokių paplūdimių reikia“, – kalbėjo J.Pirožnikas. Pasak jo, dabar šeimininkai, norintys laiką leisti kartu su keturkojais, turi keliauti į laukinius paplūdimius.
„Sutinku, kad nėra logikos ir pritariu, kad tokia zona reikalinga, o kol kas mes atsižvelgiame, koks tas šuniukas. Jei ateina su vilkšuniu ar rotveileriu, šis laksto, teršia, o vaikai žaidžia, mes pykstame, kartais kviečiame policiją, jei žmogus nereaguoja į mandagius perspėjimus. Daugelis tiesiog atsiprašo ir išeina. Jei gražiai elgiasi atėję su kokiu mažyčiu šuneliu, esame atlaidūs“, – sakė J.Pirožnikas.
Gelbėtojų vadovas įsitikinęs, kad jei Vilniuje sėdintys valdininkai pakeistų pagrindinę higienos normą, Palangos savivaldybė tikrai įteisintų tokį paplūdimį.
Nepakankamai subrendome
Palangos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus teigia, kad lietuviai dar nepakankamai pasirengę tam, kad pajūryje atsirastų paplūdimys su augintiniais.
 |
| Šuo paplūdimyje |
„Bandė Kaunas padaryti, bet nieko nepešė, dar pati amžiną atilsį Irena Matijošaitienė inicijavo tuos dalykus, teko su ja kalbėti, – pasakojo B.Martinkus, – Paplūdimys tokia vieta, juk jo neužtversi, uždaro vandens baseino nepadarysi, tad daug sudėtingų dalykų.“
Anot pavaduotojo, įvertinant, kiek daug yra įvairių šunų veislių ir charakterių, sunku įsivaizduoti, kaip jie galėtų kartu būti viename paplūdimio ruože.
„Pats turiu vilkinį šunį, o ateitų koks gražus terjeriukas, tarsi vieno kąsnio sumuštinis, būtų labai sudėtinga. Kaip juos suleistume į krūvą? Manau, šunims pavaikštinėti galima ir pamiškėmis, nesuaugome dar tiek, kad darytume atskirus paplūdimius“, – sakė valdininkas.
Nieko nesiūlo ir Neringa
Nidos savivaldybės vyriausioji gydytoja Virginija Gedžiuvienė teigė, kad jų krašto valdininkai šį klausimą kėlė atsakingose ministerijose, tačiau sulaukė žodinio išaiškinimo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai šunų į paplūdimį vestis neleidžia. Ji teigė, kad yra poilsiautojų, kurie teiraujasi apie tokią galimybę, tačiau savivaldybė čia bejėgė. Vos pati nuspręstų įrengti tokį paplūdimį, sulauktų vyriausybės atstovės apskrityje paraginimo jį atšaukti, nes jis prieštarautų pagrindiniams šalies įstatymams.
Ta žmonių antikultūra – bjauriau nei bjauru. Šuo pridarė ir savininkas eina užrietęs nosį, neva, niekas neįvyko“, – piktinosi savivaldybės gydytoja.
„Turėjome svečių iš JAV, tai jie mums pasakojo, kad ten niekas nesugalvoja vesti į paplūdimį šunų, nes, visų pirma, kenčia gyvūnas, jam per karšta. Tad šuo paliekamas arba vienas žmogus vaikšto, o kiti eina į paplūdimį, niekas nesiveržia pro draudžiančius ženklus, kaip pas mus – braunasi, kitus nervina. Juk šunys teršia, triukšmauja, nieko gero nėra“, – kalbėjo V.Gedžiuvienė.
Šiuo metu Neringos poilsiautojams belieka tokia pati išeitis, kaip ir kituose pajūrio ruožuose – lankytis laukiniuose paplūdimiuose.
„Neringoje juos prižiūri nacionalinis parkas. Jie nėra iškabinę draudžiančių ženklų, reiškia, kad galima, tačiau žmonės turi surinkti, ką šuo palieka. Ta žmonių antikultūra – bjauriau nei bjauru. Šuo pridarė ir savininkas eina užrietęs nosį, neva, nieko neįvyko“, – piktinosi savivaldybės gydytoja.
Jos teigimu, išeitis Neringos svečiams, atvykstantiems su gyvūnais, būtų šunų viešbutis, tačiau čia iniciatyvos turi imtis verslininkai.
