Judėjimas prieš kelias savaites išsiuntė aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui atitinkamą raginimą. Iš pradžių reikalavę drausti kirsti mišką nuo kovo 1 iki rugpjūčio 1 dienos, dabar paukščių advokatai sutiktų su kompromisu – apsiriboti laikotarpiu nuo balandžio iki birželio, nors iki tada nemažai didesnių paukščių ir nespėtų išperėti jauniklių. „Iš tiesų reikėtų neleisti kirsti medžių bent iki liepos 15 dienos“, – įsitikinęs gamtos mokslų daktaras, judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas. Šiuo metu Lietuvoje miškai kertami visus metus.
Vienas žymiausių šalies gamtininkų Ričardas Kazlauskas pritaria judėjimo iniciatyvai. „Visą gyvenimą dėl to kovoju. Miško kirtimas, ypač vasaros pradžioje, yra barbarybė“, – sakė profesorius. Jis pats yra išgelbėjęs ne vieną retą paukštį, dėl medkirčių kaltės netekusį lizdo. R.Kazlauskas prisiminė, kad tarpukariu niekam net mintis nekildavusi kirsti mišką tuo metu, kai peri paukščiai. „Tad vasarą padarykime nemokamas atostogas medkirčiams. Tai būtų Dievo dovana miškui“, – siūlė jis.
Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Kęstutis Čepėnas judėjimo „Už gamtą“ siūlymą vertina kaip itin griežtą, bet vertą diskusijos. „Mes taip pat esame siuntę į ministeriją savo rekomendacijas, į kai kurias jų buvo atsižvelgta“, – LŽ sakė jis.
Per praėjusiųjų metų rugsėjį surengtą pirmą protestuotojų akciją aktorius Rolandas Kazlas miško kirtimą, kai peri paukščiai, palygino su kūdikių namų griovimu, kai juose pilna krykštaujančių mažylių. Pabrėžiama, kad taip naikinamos ne tik lizdavietės, bet ir visa ekosistema.
Anot Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, griežto draudimo kirsti medžius, kai peri paukščiai, niekur Europos Sąjungoje nėra. „Gal viskas įmanoma, tačiau kažin ar racionalu. Ant kitos svarstyklių lėkštės padėtas visos medienos pramonės gyvybingumas. Kalbame apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto ir 10 proc. viso Lietuvos eksporto“, – sakė jis.
V.Vaičiūnas priminė, kad visą pavasarį ir vasarą jau dabar draudžiama kirsti medžius saugomose teritorijose. Kituose miškuose, nustačius lizdavietę su perinčiais sparnuočiais, kirtėjai neprileidžiami iki jos per 200 metrų. Tačiau dažnai šio apribojimo nepaisoma.
Draudimui kirsti mišką paukščių perėjimo metu nepritaria nei pramonininkai, nei Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija.
„Siūlomi draudimai neturėtų esminės įtakos gamtosaugai. Plyni kirtimai sudaro vos 0,18 proc. visos miškų teritorijos“, – tikino Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.