Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Šiaulių skyriaus pirmininkė Birutė Vaičiulevičienė pabrėžia, kad vis daugiau augintinių į prieglaudas atveža patys šeimininkai, nes nebeišgali jiems nupirkti pašaro.
Civilizuotai arba žiauriai.
Tačiau netrūksta ir tokių, kurie savo šunimis ir katėmis atsikrato šaltakraujiškai. Pastaruoju metu nemažai keturkojų randama miškuose, kur juos auginę asmenys palieka pririštus prie medžių nugaišti. Gyvūnų globėjams yra tekę vaduoti šeimininkų pasmerktus augintinius net iš šulinių ir nuo pastatų stogų. B.Vaičiulevičienė tvirtina, kad Šiaulių gatvėse padaugėjo ir stambių veislinių benamių šunų.
Vilniaus gyvūnų prieglaudos "Grinda" vyriausiasis veterinaras Vladas Masiulis apskaičiavo, kad vien per šią vasarą į globos namus atvežti 383 šunys ir 729 katės. "Vis dažniau augintinius randame ne gatvėje - juos mums atveža šeimininkai ir paaiškina neturintys sąlygų auginti gyvūnus. Katės ir šunys į prieglaudą neretai patenka ir dėl to, kad juos laikę asmenys išvyksta dirbti į užsienį", - pasakoja jis.
Bendrovės "Nuaras" Klaipėdos padalinio atstovas Rimas Vidikas pažymėjo, kad dalis civilizuotai atsisveikinti su gyvūnais nusprendusių žmonių teisintis nelinkę. "Kartais ryte atėjęs į darbą randu šunų, pririštų prie tvoros. Šeimininkai vengia patys pasirodyti, todėl pasirenka lengvesnį, bet ne blogiausią kelią", -sako jis.
Namų netekusių augintinių globėjai įsitikinę, kad dabartinis Gyvūnų globos, priežiūros ir naudojimo įstatymas skatina šunų bei kačių žudymą, o ne jų gelbėjimą.
Keikia įstatymą
Namų netekusių augintinių globėjai įsitikinę, kad dabartinis Gyvūnų globos, priežiūros ir naudojimo įstatymas skatina šunų bei kačių žudymą, o ne jų gelbėjimą. Benamiai keturkojai arba randa naujus namus, arba yra numarinami.
"Paleisti gyvūno į laisvę negalime, nes paversti jį beglobiu draudžia įstatymas. Pagavai gatvėje katę, pagydei ir ji jau tavo. Jei paleisi kieme be priežiūros, gali užsitarnauti bausmę", - sakė LGGD Šiaulių skyriaus pirmininkė B.Vaičiulevičienė. Ji jau kelerius metus bando įtikinti valdžios atstovus pakeisti įstatymą. B.Vaičiulevičienės įsitikinimu, šeimininkų neturinčios sterilizuotos katės turėtų būti pažymėtos ir paleistos į laisvę. "Globos namai perpildyti. Kai kuriuose voljeruose gyvena net po kelis gyvūnus", - aiškino gyvūnų mylėtoja. Jos tvirtinimu, galimybė katei ar šuneliui laisvai lakstyti po miestą būtų daug geresnė išeitis nei numarinimas.
Savivaldybėse galioja skirtingos taisyklės. Vienur užmigdyti benamį šunį ar katę reikalaujama po trijų, kitur - po 14 dienų. "Jei per tą laiką neatsiranda gyvūno savininkai ar nauji šeimininkai, privalome jį užmigdyti. Stengiamės taip nesielgti ir gyvūną mėnesį ar net kelis išlaikome iš savo lėšų", - sakė B.Vaičiulevičienė. LGGD ne tik gaudo valkataujančius šunis ir kates, juos gydo, šeria ir prižiūri, bet ir suleidžia būtiniausias injekcijas nuo sunkių užkrečiamųjų ligų.
Žūva po ratais
Utenoje benamių gyvūnų pastaruoju metu pagausėjo daugiau nei trečdaliu. Šiame mieste veikiančioje globos įstaigoje nėra nė vieno laisvo narvelio.
"Iš gyventojų gyvūnų nepriimame. Galbūt todėl jie iš pradžių atsiduria ne pas mus, o gatvėse, iš kur juos parsivežame", - pasakojo uteniškis gyvūnų globėjas Eugenijus Patalauskas.
Jis tikino pastebėjęs dar vieną nerimą keliančią tendenciją - daugėja gatvėse partrenktų keturkojų. Tai patvirtino ir B.Vaičiulevičienė. "Nežinau, su kuo tai susiję, bet suvažinėtų kačių ir šunų gatvėse iš tiesų daug. Reikės prašyti, kad vairuotojai būtų atidesni", - sakė moteris.