Tyrimas ir jo rezultatai pristatyti BBC2 dokumentinėje laidoje „Katės prieš šunis“.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad šunys – kaip ir žmonės – išskiria „meilės hormonu“ vadinamą oksitociną. Tačiau šie tyrimai iki šiol nebuvo atlikti su katėmis.
„Turime pakankamai gerų įrodymų, kad šunys iš tikrųjų myli savo žmones, – teigia daktaras Paulas Zakas, kuris atliko tyrimą. – Keletas nedidelių tyrimų yra parodę, kad kai šeimininkai bendrauja su savo šunimis, žmogus ir jo šuo išskiria oksitociną.“
„Tai yra vienas iš chemikalų, kuriuo matuojama žinduolių jaučiama meilė. Žmonių smegenys išskiria šį hormoną, kai jiems rūpi kitas žmogus. Pavyzdžiui, kai pamatome sutuoktinį ar vaiką, šio hormono lygis kraujyje paprastai padidėja 40-60 proc.“, – aiškina jis.
Neuromokslininkas nusprendė patikrinti oksitocino lygį ir katėse, ir šunyse, kai jie pažaidė su savo šeimininkais.
Jis paėmė seilių pavyzdžius iš 10 kačių ir 10 šunų du kartus – 10 minučių prieš žaidimo sesiją, ir iškart po jos. Abu kartus ištyrė oksitocino lygį.
Rezultatai parodė, kad šio hormono šunyse padaugėjo vidutiniškai 57,2 proc, o katėse – tik 12 proc. Tai reiškia, kad teoriškai šunys labiau myli savo šeimininkus nei katės.
„Buvau tikrai nustebęs, kad šunys išskiria tiek daug oksitocino... 57,2 proc. yra labai galingas atsakas. Jis rodo, kad šunims tikrai labai rūpi jų šeimininkai. Taip pat malonus netikėtumas – atradimas, kad katės išvis jo išskiria. Bent jau iš dalies katės prisiriša prie savo šeimininkų“, – pridūrė mokslininkas.
Kai kurie mano, kad katėms išvis nerūpi jų šeimininkai – šis tyrimas bent jau paneigė tai.
Tačiau katės yra geresnės už šunis kitoje srityje – išgyvenimo. 2 tūkst. fosilijų tyrimas parodė, kad kačių šeimos gyvūnai žymiai geriau prisitaikę išgyventi nei šunų.
Grupė mokslininkų nustatė, kad katės vaidino reikšmingą vaidmenį 40-ies šunų rūšių išnykime. Jos dažnai nukonkuruodavo šunis dėl maisto, nes yra efektyvesnės medžiotojos.
Nerasta jokių įrodymų, kad šunys prisidėjo prie kurios nors kačių rūšies išnykimo.
