Kaip praneša newsru.com, įspūdingos N.Avsejenko fotografijos su baltaisiais delfinais Martena ir Nilma buvo padarytos dar balandį, tačiau tik dabar sulaukė didžiulio interneto vartotojų susidomėjimo. Jas taip pat išpublikavo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Daily Mail“.
36 metų N.Avsejenko teko visiškai nusirengti, kadangi, baltuosius delfinus tyrinėjančių specialistų manymu, šiems gyvūnams nepatinka, kai prie jų odos liečiasi dirbtinės medžiagos, tokios kaip nardymo skafandrai. Be to, žmonių drabužiai trukdo delfinų echolokacijai.
Kol N.Avsejenko rengėsi panėrimui, delfinai nekantraudami laukė jos, vis išnerdami į paviršių pasižiūrėti.
Baltieji delfinai nuo kitų jūros gyvūnų skiriasi tuo, kad jų snukiai, kaip ir kitų delfinų, gali atspindėti įvairiausias sudėtingas emocijas, būdingas ir žmogui. Buvo aiškiai matyti, kad abiem baltiesiems delfinams patinka plaukioti su moterimi, jie tarsi džiaugsmingai šypsojosi jai.
Unikalus nardymo eksperimentas buvo atliktas Rusijos šiaurės vakaruose, Murmansko srityje, Baltojoje jūroje greta Poliarinio rato, kur yra įsikūręs Utrišo delfinariumo filialas. Čia banginius ir delfinus jaukina specialistai, o vėliau gyvūnai būna išsiunčiami į delfinariumus visame pasaulyje. Kelią į jūrą gyvūnams užkerta specialūs tinklai. Daugelis gyvūnų teisių gynėjų tokią delfinų ir banginių laikymo ir mokymo praktiką vertina kaip žiaurią.
Nepasirengęs žmogus tokios temperatūros vandenyje gali žūti per penkias minutes.Baltieji delfinai ant galvos, kaktos ir nosies srityje, turi specialų taukinį organą meloną, naudojamą echolokacijai. Šį organą supa raumenų sluoksniai, tad jis gali keisti formą. Gyvūnai melonu siunčia aukšto dažnio bangas į juos dominantį objektą ir klausosi sugrįžtančio aido. Dėl to, norint užmegzti geresnį ryšį su baltaisiais delfinais, specialistai rekomenduoja pradėti pažintį su jais be drabužių, kuriuos delfinai gali palaikyti suvokimui kliudančiu barjeru.
N.Avsejenko, po vandeniu praleidusi rekordines 10 minučių ir 40 sekundžių, plaukiodama naudojosi jogos metodais, kad sulaikytų kvėpavimą kaustoma ledinio šalčio. Nepasirengęs žmogus tokios temperatūros vandenyje gali žūti per penkias minutes.
Visame pasaulyje gyvena apie 100 tūkst. baltųjų delfinų. Pirmą kartą sugautas gyvas ir publikai pademonstruotas šis gyvūnas buvo Niujorke 1861 metais. Dėl imlumo dresūrai ir draugiško būdo baltieji delfinai laikomi akvariumuose ir natūraliuose jūrų parkuose visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.
1975 metais gimusi N.Avsejenko du kartus – 2006 ir 2008 metais – komandinėje įskaitoje tapo „fridaivingo“ pasaulio čempione. Ji taip pat vadovauja „fridaivingo“ mokyklai FSNA.
Sportininkė „fridaivingu“ užsiima nuo 2004 metų balandžio. 2008 metais ji pasiekė pasaulio rekordą, be plaukmenų panėrusi į 57 metrų gylį.
