„Viena gulbė pas mus gyveno nuo rudens, kai šeimai išskridus liko žūti. Kitą iškirtome iš ledo – buvo žiemą įšalusi. O trečiąją atvežė su stipriai sužeistu sparnu.
Į laisvę šių gulbių paleisti bent jau kurį laiką būtų pražūtinga. Kol sustiprės, jos turi gyventi netoli žmogaus“, – paaiškino Gyvūnų globėjų asociacijos specialistė Lolita Grėblikienė.
Į globos tarnybas patekę laukiniai paukščiai ir gyvūnai dažniausiai netrukus vėl sugrįžta į laisvę.
Tie, kuriems reikia globos, iškeliauja į zoologijos sodą arba, su Aplinkos ministerijos žinia, į patikimų, patirties ir žinių turinčių žmonių. Jų yra vos keletas. Bet kam globoti laukinius paukščius ir gyvūnus nevalia.
 |
| Pakruojo dvaro nuotr./Pakruojo dvare priglaustos gulbės |
„Savavališka globa – didžiausia mūsų problema pavasarį. Žmonės, lyg pikčiausi žvėrys, vos pamatę paukščių jauniklius pievoje, tuoj pat griebia ir nešasi namo, maitina. Šito daryti nereikia! Labiau nei bet kada šiuo metų laiku, kai peri ir veda jauniklius, gyvūnams reikalinga ramybė.
Dažnai paukščiai palieka lizdus dar nemokėdami skraidyti, tačiau tėvai pievoje esančius jauniklius stebi ir maitina. Pamačius tokį paukštelį geriau jo nė nečiupinėti. Verčiau atsitraukti kuo toliau ir iš ten pastebėti. Paprastai paaiškėja, kad mažylio mama slepiasi netoliese ir laukia ramios progos grįžti jo pamaitinti“, – sakė L.Grėblikienė.
Tik akivaizdžiai sužeistus paukščius galima paimti ir tuoj pat kreiptis į specialistus – veterinarą ar gyvūnų globėjų asociaciją.
Radus iškritusį lizdelį reikėtų jį įkelti atgal į krūmą, o jei lizdas suiręs – prieš įkeliant įdėti jį į plastikinį butelį nupjautais galais, apačioje išpjovus skylutes ir paklojus šiek tiek žolių.
Gulbių L.Grėblikienė prašo nešerti – nei batonu, nei kitais gardėsiais. Maisto šiltuoju metų laiku jos puikiausiai susiranda pačios, o maitinamos žmogaus praranda savarankiškumą. Jos rudenį nespėja laiku išskristi ir tampa užšalusių vandens telkinių įkaitėmis.
Trys gulbės, praėjusią savaitę apsigyvenusios Pakruojo dvaro teritorijoje – ne pirmi laukiniai paukščiai, Gyvūnų globėjų asociacijos patikėti verslininkui G.Klimkevičiui. Jam yra tekę rūpintis krankliais, pelėdomis, sakalais.
„Sąlygos sustiprėti gulbėms Pakruojo dvare yra labai geros. Šalia teka Kruojos upė, kur jos gali maitintis natūraliai, o jei reikės padėti, duosime specialaus pašaro.
Gulbę su sužeistu sparnu kol kas laikysime tvarte, bet ir ją tikimės vieną dieną paleisti į laisvę“, – viliasi G.Klimkevičius.
Prieš ketverius metus verslininkui lenkų ornitologai patikėjo rūpintis sakalų keleivių pora.
Jie apsigyveno aukštai medyje iškeltame lizde netoli Norviliškių pilies (Šalčininkų r.), buvo šeriami, kol apsiplunksnavo ir išmoko skraidyti. Kitais metais vietiniai juos sugrįžusius ir vėl matė sklandančius po tas pačias apylinkes.
„Laukiniai gyvūnai turėtų ir gyventi laisvėje. Tikiuosi, ir visos trys gulbės anksčiau ar vėliau taps savarankiškos. O pasigrožėti senųjų lietuviškų veislių naminiais gyvūnais Pakruojo dvaras kvies jau nuo birželio mėnesio. Kuriame dvaro ūkį, kuriame bus ir juodnugarė karvė, ir vištinių žąsų, ir ištvermingųjų žemaitukų, kuriais jojome iki Juodosios jūros“, – pasakojo G.Klimkevičius.
