Pirmą kartą surastos besiporuojančių stuburinių gyvūnų fosilijos, sakoma žurnale spausdinamame straipsnyje.
„Kasmet gyvena ir gaišta milijonai gyvūnų ir daugelis patenka į paleontologų užrašus netikėčiausiomis aplinkybėmis“, sakė vienas straipsnio autorių Walteris Joyce'as.
„Tikimybė, kad besiporuodami partneriai žus tuo pačiu metu yra labai nedidelė, o galimybė abiems partneriams išsilaikyti yra dar mažesnė“, – sakė jis, apie šį retą radinį.
Vokietijoje tarp Darmštato ir Frankfurto esančiame fosilijų turtingame Meselio karjere aptiktos fosilijos leidžia mokslininkams daryti išvadą, kad Meselio ežeras buvo tinkamas vėžliams gyventi ir veistis.
Gyvūnai žuvo atsitiktinai, kai susikibę nugrimzdo į gilesnius nuodingus vandens sluoksnius ir jų oda prisigėrė kenksmingų medžiagų, atsiradusių vulkaninės kilmės ežere.
„Nėra jokių abejonių, kad šis ežeras pražudė daug nieko neįtariančių gyvūnų“, – sakė Tiubingeno universtiteto mokslininkas.
Gyvūnai paprastai negaišta atlikdami jiems įprastus veiksmus, tokius kaip maitinimasis, lizdų sukimas ar poravimasis. Todėl mokslininkams paprastai telieka spėlioti, koks galėjo būtų tų gyvūnų elgesys, rašoma straipsnyje.
Gėlavandeniai vėžliai dažnai sustingsta poravimosi pozoje.
„Jeigu poravimasis vyksta atvirame vandenyje, besiporuojanti pora gali nugrimzti gana giliai“, – rašo žurnalas, bandydamas paaiškinti, kodėl tiek porų nugrimzdo iki pražūtingos gilumos.
