Kaip ir daugelis plėšriųjų paukščių rūšių, palšieji grifai sunkiai veisiasi nelaisvėje. Ši paukščių rūšis įtraukta į Tarptautinę raudonąją knygą ir Tarptautinę prekybos laukiniais gyvūnais konvenciją (CITES).
Lietuvos zoologijos sode šie paukščiai laikomi nuo pat jo įkūrimo. Viena zoologijos sodo grifo patelė išgyveno net 44 metus ir su patinu iš Tbilisio zoologijos sodo atvedė 3 jauniklius, kurie išvyko į Čekijos ir Prancūzijos zoologijos sodus.
Dabar zoologijos sode gyvenančiai palšojo grifo patelei buvo nelengva gauti patiną ir sudaryti porą. Šie paukščiai turi didžiulę paklausą tarp zoologijos sodų, todėl paieškos užsitęsė ne vienerius metus.
Tugarinas, naujasis Lietuvos zoologijos sodo gyventojas, atvykęs iš Karaliaučiaus, yra trejų metų patinas. Palšieji grifai lytiškai subręsta 4–7 gyvenimo metais, tad jauniklių dar teks palaukti. Palšieji grifai peri sausio-vasario mėnesiais, paprastai išsirita tik po vieną jauniklį. Ši rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Peri kalnų, stepių ir pusdykumių zonoje. Lizdavietėms pasirenka aukštas ir atviras vietoves. Minta laukinių gyvūnų maita, atlikdamas sanitaro funkcijas.
Lietuvos zoologijos sode šie paukščiai nusipelno išskirtinės pagarbos ir dėmesio. Profesoriaus ir gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva dar 1938 m. liepos 1 dieną oficialiai atidarytame zoologijos sode vieni iš pirmųjų lankytojus pasitiko būtent palšieji grifai. Šių paukščių garbei, 1998 m. minint sodo 65-ąjį jubiliejų, prie pagrindinių sodo vartų atidengtas monumentas, papuoštas grifo skulptūra. Ji ir šiandien pasitinka lankytojus, atvykusius į zoologijos sodą.