 |
| Nerija.lt nuotr./Urvinė antis |
Kaip praneša Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Juodkrantės gyvenvietės pakraštyje, Kuršių marių pakrantėje, prieš keletą dienų, griaunant apleistą negyvenamą pašiūrę, ardant paskutines lentas, paaiškėjo, kad po paskutiniąja lenta slepiasi išsigandusi perinti urvinė antis. Kruopščiai paslėptame lizde devyni urvinukės kiaušiniai nustebino ir pribloškė žmones, atlikusius pašiūrės ardymo darbus. Vietinis žvejys, norėdamas apsaugoti anties šeimyną, padarė ir uždėjo stogelį, tačiau išgąsdinta urvinė antis liko tupėti lauke. Stipraus perėjimo instinkto vedama, urvinė antis nei akimirkai nesitraukė nuo lizdo.
Žinia, apie perinčią ir be namų likusią urvinę antį, pasiekė Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratoriją ir į pagalbą urvinukei atskubėjo Jūratė Zarankaitė. Nuskriaustam paukščiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų specialiai pagaminta, pusiau uždara medinė dėžė, tapo laikinais jo namais.
Neįkainojama, ypatingai jautri ir iki skausmo džiugi akimirka tapo, kai tuo pačiu metu iš kiaušinių pradėjo ristis urvinės anties jaunikliai, o mama – antis, instinktyviai globodama ir saugodama jauniklius, glaudė juos prie savęs bei savo kūnu šildė. Sustiprėjusius jauniklius urvinė antis išsivedė Kuršių marių link, palikdama savo perėjimo vietą.
Urvinės antys yra vienos iš gražiausių ir rečiausių saugomų vandens paukščių Lietuvoje, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Savo išvaizda urvinės antys ryškiai išsiskiria iš kitų ančių rūšių, puošniu, spalvingu plunksnų apdaru. Lizdams vietą pasirenka su tinkama priedanga – urvuose, plyšiuose, po išvirtusiais medžiais ar kitose saugiose, uždarose vietose.
Laimingai pasibaigusi urvinės anties istorija Juodkrantėje, galėtų būti gera pamoka žmogui, suvokti, kad nežinia, kur gamtoje gali būti kitų namai, o neatsargus ar neatsakingas žmogaus elgesys, kitiems gali tapti tragedija.
