Jauniklė patelė pasaulį išvydo šeštadienio vakarą. Ji buvo pradėta per kelias dirbtinio apvaisinimo procedūras, kai mažylės motina Juan Juan ir patinas Tuan Tuanas nesugebėjo susilaukti palikuonių natūraliu būdu.
Didžiųjų pandų porą Kinija padovanojo Taivanui 2008 metų gruodį. Šie žvėrys tapo žvaigždėmis Taibėjaus zoologijos sode ir yra laikomi Taivano bei jo buvusios įnirtingos varžovės Kinijos sparčiai gerėjančių santykių simboliu.
Taibėjaus zoologijos sodas prognozuoja, kad ši jauniklė, kuri kol kas neturi vardo, sukels naują pandų garbinimo bangą saloje.
Padedant Kinijos ekspertams, zoologijos sodo prižiūrėtojai atliko kelias dirbtinio apvaisinimo procedūras po nesėkmingo Juan Juan natūralaus nėštumo 2010 metais. Tačiau lankytojams teks palaukti kelis mėnesius, kol jie galės pamatyti naujausią šio zoologijos sodo augintinę.
„Tikimės, kad mažylė galės susitikti su lankytojais po 3–5 mėnesių“, – zoologijos sodo atstovas Chao Ming-chieh sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad naujagimę padeda prižiūrėti du ekspertai iš Kinijos.
Taivanui bus leista pasilikti šią mažylę, nes Kinija savo pandų porą Taivanui padovanojo, o ne paskolino, nurodė Taibėjaus pareigūnai. Kitų šalių zoologijos sodams Pekinas pandas paprastai tik skolina, o jų palikuoniai privalo būti grąžinti Kinijai.
Kinijos sprendimas padovanoti Taivanui Tuan Tuaną ir Juan Juan buvo simbolinis žingsnis, atspindintis šiltėjančius buvusių įnirtingų priešininkių, kurios buvo valdomos atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais, santykius.
Kinija, kuri savo vyriausybę turintį Taivaną tebelaiko savo teritorija, nuo Šaltojo karo laikų plačiai naudojo „pandų diplomatiją“ visame pasaulyje.
Šiuo metu laisvėje gyvena mažiau nei 1 600 didžiųjų pandų – daugiausiai Sičuano provincijoje. Dar apie 300 šios rūšies gyvūnų laikomi pasaulio zoologijos soduose.