Pasisekė tiems, kurie turi nuosavą žemės sklypą – įstatymas leidžia palaidoti augintinį nuosavoje žemėje.
Tačiau ką daryti, jei tokios neturi? Belieka čiupti kastuvą, sulaukti prietamsio ir paslapčiomis tykinti į miesto parkelį ar pamiškę ir ten palaidoti savo augintinį.
Širdis neleidžia išmesti į konteinerį
Su tokia situacija praėjusį savaitgalį susidūrė šiaulietis Tomas. 10 metų gyvenus su savo mylimu vokiečių aviganiu, netikėtai teko su juo atsisveikinti.
Štai ir iškilo klausimas – kur galima palaidoti savo augintinį? Negi supakuosi į dėžę ir išmesi į konteinerį. O jeigu netyčia kas nors pamatys ir paskųs, tai dar ir dovanų iš valstybės gausi – iki 579 eurų baudą.
Su tuo susiduria ne vienas. Štai ir garbaus amžiaus šiaulietė Janina, daugiabutyje auginanti katytę, sako, jog mylimo gyvūnėlio netektis neišvengiama. Tad kažkur reiks jį palaidoti. Tik kur? Neaišku. Įstatymas griežtai draudžia užkasti gyvūnų kūnelius pamiškėse, parkuose ir tuo labiau išmesti į konteinerį.
Įstatymas griežtai draudžia užkasti gyvūnų kūnelius pamiškėse, parkuose ir tuo labiau išmesti į konteinerį
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Gagys sako, kad gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą, kitaip tariant – gyvūnų laidojimą reglamentuoja (nustato) Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.
Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti (pasirinktinai): užkastos privačioje valdoje, tačiau duobė turi būti ne mažesnė kaip 1 metro gylio, o laidojimo vieta – atokiau nuo pastatų, vandens telkinių.
Gyvūno gaišena gali būti sudeginta deginimo įmonėje arba patvirtintame gyvūnų augintinių gaišenų krematoriume. Pelenai gali būti saugomi urnose, užkasami gyvūno laikytojo privačioje valdoje ne mažiau kaip 0,5 metro gylyje.
Po skaudžios netekties – bauda iki 579 eurų
„Jei asmuo nugaišusį gyvūną išmestų į konteinerį, ar tiesiog už sklypo ribų, užkastų daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, parke, miške ir kitose neįteisintose vietose, nustačius tokį atvejį vienareikšmiškai veika būtų kvalifikuojama kaip neteisėta ir užtraukianti atsakomybę. Paprastai tokios neteisėtos veikos išaiškinamos gavus gyventojų prašymus ar skundus“, – sako A. Gagys.
Tačiau esą tokia situacija išsamiai išanalizuojama ir įvertinama, nes Savivaldybės darbuotojas teigimu, pasitaiko įvairių atvejų. Lietuvoje žinomi atvejai, kai gyvūnų laikytojai, būdami neblaivūs, elgdamiesi neadekvačiai atlieka veiksmus kurie sukelia gyvūno mirtį ir tiesiog be jokios graužaties išmeta gyvūnėlio gaišeną nesirinkdami vietos. Nustačius tokią neteisėtą veiką gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
„Kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė, už kurią numatyta bausmė gali siekti laisvės atėmimą iki vienerių metų. Visais kitais atvejais, kurie susiję tik su netinkamu gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymu nesilaikant nustatytos tvarkos, t. y. išmetant į komunalinių atliekų konteinerį, šalia konteinerio, ne vietoje užkasant – bendro naudojimo teritorijoje, daugiabučio namo kieme, parke, valstybinėje žemėje, yra taikoma administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Ir priklausomai nuo konkrečios situacijos pažeidėjui gali būti skiriama bauda iki 579 eurų“, – sako A. Gagys.
Todėl gyvūnų augintinių šeimininkams, sugalvojusiems netinkamai atsikratyti nugaišusiais gyvūnais augintiniais, vertėtų gerai susimąstyti, ar taip pasielgti verta, ar apskritai verta turėti augintinį.
Gyvūnų kapinaitės Šiauliuose – utopija
Viską išspręstų įsteigtos gyvūnų kapinaitės, kuriose šiauliečiai galėtų palaidoti savo gyvūnėlius, tačiau tai utopija. Ploto nėra, investicijų nėra, nors šiauliečiai moka mokestį už savo augintinius. Tačiau jie dar ilgai neturės padorios vietos palaidoti savo šunį ar katę. Nebent ši idėja suvilios verslininkus įsteigti privačias gyvūnų kapinaites Šiaulių rajone, nes Šiaulių miesto teritorijoje tam tinkamos vietos nėra.
Veterinaras Paulius Šėvelis sako, kad itin retai susiduria su žmonėmis, kurie palieka savo augintinius utilizavimui – dauguma nori patys jį palaidoti. Tuo tarpu gyvūnų kapinaitės – tai kaip vaikus viliojantis gardus saldainis: kol jų nėra – visiems jų reikia, jeigu būtų – kas gi jose laidotų savo gyvūnėlius.
„Žinote, ne visi važiuoja tėvų kapų aplankyti. O dabar palaidos gyvūną – kas jį lankys, kas tą kapą žiūrės, kas mokestį už tai mokės. Mums skambina dėl užmigdymo ir derasi dėl kainos, tai kas dar už kapines mokės?“ – retoriškai klausia veterinaras P. Šėvelis.
