„Sprendžiant iš pastarųjų mėnesių įvykių, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas neskaito organizacijų laiškų, pats nieko nesprendžia, nežiūri ant ko pasirašo ir, vargu, ar jam apskritai rūpi Lietuvos gyvosios gamtos problemos, nežiūrint į tai, kad Jungtinės Tautos 2010-uosius metus paskelbė pasauliniais Biologinės įvairovės metais. Tad nebeliko jokio kito būdo visuomenei išreikšti pasipiktinimą beatodairiškai didinama vilkų medžiokle, kaip tik susirinkti po aplinkos ministro langais“, – teigiama asociacijos išplatintame pranešime spaudai.
Asociacijos aktyvistai kviečia visus, neabejingus biologinės įvairovės išsaugojimui, gruodžio 22 dieną, trečiadienį, 10 val., atvykti prie Aplinkos ministerijos Vilniuje, A.Jakšto g. 4/9, kur „Baltijos vilkas“ ir asociaciją palaikanti visuomenė organizuoja protesto akciją.
Kaip toliau rašoma pranešime spaudai, akcijos metu bus viešai paklausta, kaip rečiausių Lietuvos medžiojamų gyvūnų – vilkų – naikinimas siejasi su Aplinkos ministerijos pareiga saugoti gyvąją gamtą, su tarptautiniais įsipareigojimais, vilkus saugančiomis Lietuvoje ratifikuotomis konvencijomis ir Jungtinių Tautų raginimu skirti ypatingą dėmesį saugomoms teritorijoms ir biologinei įvairovei.
„Lietuvoje nuo 2007 metų leidžiamų sumedžioti vilkų kvota padidinta tris kartus: nuo 20 iki 60 vilkų per sezoną. Pats vilkų medžioklės sezonas šių metų gruodžio 7 d. aplinkos ministro įsakymu prailgintas nuo 4 mėnesių iki 5,5 mėnesių, o tai leidžia manyti, kad ateityje kvota bus dar didinama, nes dabartinio medžioklės sezono numatytai kvotai įgyvendinti daugiau nei pakanka.
Aplinkos ministerija teigia, kad kovo mėnesį miškininkų vykdytos apskaitos metu nustatyta, jog Lietuvoje gyvena 250 vilkų, tačiau savo apskaitų rezultatų tikroviškumo visuomeninėms organizacijoms neleidžia patikrinti jau nuo 2006 metų. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ šį mėnesį atliko diplomuotų biologų ir ekologų, dirbančių saugomose teritorijose, apklausą. Nustatyta, kad šiuo metu vilkai nuolat gyvena tik 17 proc. visų valstybinių parkų ir rezervatų. Nacionaliniai parkai palikti praktiškai be vilkų. Kiek geresnė padėtis Dzūkijos nacionaliniame parke, bet ir ten dėl intensyvios medžioklės greitai gali nebelikti šių stambiųjų plėšrūnų.
Sprendimą padidinti sumedžiojimo kvotą iki 60 vilkų Aplinkos ministerija priėmė šių metų spalio 20 dieną. Tuo pat metu Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ raštu kreipėsi į ministrą, prašydama nedidinti kvotos, siūlydama alternatyvas ir priemones, kaip taikiai spręsti nuo vilkų kenčiančių ūkininkų problemas. Praėjo du mėnesiai – jokio atsakymo nėra. Tada buvo parengtas kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir už aplinkosaugą atsakingą Europos komisarą Janezą Patočniką.
Sprendimą padidinti sumedžiojimo kvotą iki 60 vilkų Aplinkos ministerija priėmė šių metų spalio 20 dieną.Per nepilnus du mėnesius šį kreipimąsi internete (www.priesmedziokle.lt) pasirašė jau beveik 9 000 žmonių. Gruodžio 1 dieną, vilkų medžioklės „atidarymo“ proga, šie parašai pristatyti į prezidentūrą, surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Seimo narė Aurelija Stancikienė, problemos sprendimui vilkų šaudymu nepritariantis avių augintojas Valdas Kavaliauskas, Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos atstovai. Iškart po spaudos konferencijos Seimo narė A.Stancikienė raštu pareikalavo aplinkos ministro paaiškinti, kodėl iki šiol neparengtas Lietuvos vilkų populiacijos apsaugos planas, kuris būtinas kiekvienai Europos Sąjungos šaliai, gavusiai išimties teisę medžioti vilkus. Taip pat buvo paprašyta atlikti už biologinę įvairovę atsakingų pareigūnų tarnybinį patikrinimą.
Deja, nė vienas šių žingsnių neprivertė Aplinkos ministerijos sustoti ir ji, vietoje to, kad atšauktų įsakymą dėl kvotos padidinimo, jo ne tik neatšaukė, bet dar ir prailgino vilkų medžioklės sezoną. Aplinkos ministerijos pareigūnai savo viešais pasisakymais nuolat menkina kitose valstybėse pasiteisinusias ir Lietuvoje patikrintas alternatyvias naminių gyvulių apsaugos priemones. Taip pat nuolat kuriamas vilkų-kenkėjų įvaizdis, nesistengiant patikrinti, kiek konkrečiu atveju yra kalti vilkai, o kiek valkataujantys šunys, kurių gretos šalyje vis didėja.
Baudos už nelegaliai nušautą vilką yra dešimteriopai mažesnės nei vilko trofėjaus vertė rinkoje, todėl sudarytos palankios sąlygos ir nelegaliam vilkų naikinimui. Vilkai daugiausia medžiojami ne agrariniuose rajonuose, kur jaučiama didžiausia žala ūkiams, o saugomose teritorijose, kurios turėtų būti prieglobsčiu vilkams. Todėl nesant regioninio požiūrio, sprendimas nušauti ketvirtadalį Lietuvos vilkų gali reikšti šimtaprocentinį vilkų išnaikinimą Labanoro, Biržų, Karšuvos, Dainavos arba bet kurioje kitoje girioje.
Daugelyje šalių, kur vilkai buvo išnaikinti, miškų ūkis dėl kanopinių gyvūnų veiklos patyrė didžiulius nuostolius. Todėl Norvegija, Švedija brangiai už vilkus sumokėjo ir 1970 metais juos iš naujo įveisė. Lenkijos mokslininkai apskaičiavo, kad šios šalies vilkai miškų ūkiui kasmet atneša naudos už 2 mln. eurų. Šio argumento pakako, kad Lenkijoje vilkų medžioklė būtų visiškai uždrausta jau nuo 1998 metų. Tuo tarpu Lietuvos aplinkos ministerijoje dar tebegyva sovietinė logika, kai į vilką žiūrima kaip į kenkėją ar medžiotojų konkurentą.
Šia protesto akcija norime parodyti, kad Aplinkos ministerija, tenkindama medžiotojų interesus ir tokiu būdu vaizduodama, kad sprendžia ūkininkų problemas, neturi jokio palaikymo iš plačiosios visuomenės, gamtosauginių organizacijų ir netgi mokslininkų, kurių vardu Aplinkos ministerija pati neretai spekuliuoja. Mums nepriimtinas Aplinkos ministerijos taikomas „galvos skausmo gydymas galvos nukirtimu“ ir mes primygtinai siūlome pagaliau pradėti taikyti geriausią Europoje ūkininkų ir gyvosios gamtos koegzistencijos praktiką, o pačius vilkus palikti ramybėje“, – pranešime spaudai pareiškė asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai.
