„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Radote šikšnosparnį? Pasirūpinkite... savo vasara

Ką daryti, jeigu po kojomis pastebėjote bejėgį šikšnosparnį? Palikti likimo valiai, tikintis, kad jo nesudoros katė arba šuo? Ieškoti pagalbos ar pačiam tą pagalbą kaip nors suteikti? Toks klausimas kilo vienam 15min skaitytojui, vidury dienos aptikusiam plėviasparnį padarą vieno pamario miesto daugiabučių namų kieme.

Lietuvoje gyvena, įvairiais duomenimis, 14–15 rūšių šikšnosparnių. Visos jos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, tad yra retos arba nykstančios. Todėl suradus dėl kokių nors priežasčių į bėdą patekusį šikšnosparnį, derėtų pamėginti pačiam juo pasirūpinti arba kviesti specialistus į pagalbą.

Nors daugeliui šikšnosparniai kelia baimę ar yra atgrasūs dėl savo išvaizdos, nė viena Lietuvoje gyvenanti šikšnosparnių rūšis nekelia pavojaus žmogui (mūsų šalyje negyvena kraujasiurbiai šikšnosparniai), tačiau jų svarba ekosistemai yra didžiulė.

Galima į šikšnosparnių reikšmę gamtoje pažiūrėti net labai savanaudiškai, iš žmogaus pozicijų: paskaičiuota, kad vienas vabzdžiaėdis šikšnosparnis per naktį sudoroja apie 3–5 tūkstančius uodų.

Galima į šikšnosparnių reikšmę gamtoje pažiūrėti net labai savanaudiškai, iš žmogaus pozicijų: paskaičiuota, kad vienas vabzdžiaėdis šikšnosparnis per naktį sudoroja apie 3–5 tūkstančius uodų. Įsivaizduokite, kad sėdite šiltą vasaros vakarą ant savo terasos ir jus puola toks spiečius kraujo ištroškusių uodų. Pakaktų vieno apylinkėse įsikūrusio šikšnosparnio, kad jūsų vakaras būtų gerokai ramesnis ir malonesnis. Tad į jūsų namo palėpėje, seno medžio drevėje, ar inkile apsigyvenusį šikšnosparnį reikėtų žiūrėti su padėka, o ne su baime.

Radote šikšnosparnį, ieškokite ir dėžutės

Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius pataria, kaip suteikti pirmąją pagalbą į bėdą patekusiam šikšnosparniui. Pirmiausia, pasak D.Makavičiaus, reikėtų įvertinti, ar šikšnosparnis nėra rimtai sužalotas. Jeigu išorinių sužeidimų nematyti, galima padarėlį parsinešti namo, įdėti į kokią nors dėžutę, pavyzdžiui, nuo batų ir uždengti dangteliu, kad jis galėtų sulaukti nakties tamsoje ir ramybėje, pailsėti. Prieš tai dėžutės sienelėse reikėtų pradurti kelias skylutes, kad į ją patektų šviežias oras.

Į dėžutę reikėtų įdėti mažą indelį su vandeniu, tarkime, stiklainio dangtelį. Tinka ir vandenyje pamirkytas didesnis vatos gniužulas, kurį ištroškęs šikšnosparnis galėtų žįsti ir taip numalšinti troškulį.

Jau sutemus reikėtų dėžutę arba išnešti į balkoną, arba pastatyti kokioje nors kitoje aukštesnėje vietoje ir atidengti dangtelį. Palikite dėžutę su šikšnosparniu ir nebetrukdykite jam. Ryte patikrinkite dėžutę. Jeigu ji tuščia, vadinasi atsigavęs gyvūnas išskrido, jūsų gelbėjimo misija baigta, o jums garantuota vieta šikšnosparnių rojuje.

Miestų gyventojai neturėtų nustebti, pamatę šikšnosparnį savo aplinkoje, nes šie gyvūnai žiemos miegui neretai pasirenka blokinių daugiabučių ventiliacijos angas ir kitas ertmes.

Jeigu šikšnosparnis liko dėžutėje, vadinasi, jam reikia rimtesnės pagalbos: gal jis yra ligotas, gal nebeturi jėgų dėl senatvės. Tada be specialistų nebeišsiversite. D.Makavičius tokiais atvejais ragina kreiptis į jo atstovaujamą draugiją.

„Svarbu nelikti abejingu, pasirūpinti pagalbos reikalingu gyvūnu“, – sako Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas.

D.Makavičius perspėja, kad nevalia parsinešus šikšnosparnį į namus mėginti jį paversti naminiu gyvūnu. Nors šikšnosparniai, anot jo, lengvai prijunksta, tai draudžia įstatymai. Tačiau už pirmosios pagalbos suteikimą gyvūnui niekas tikrai nenubaus. Norint ilgesnį laiką rūpintis laisvėje nebegalinčiu gyventi šikšnosparniu ar kitu laukiniu gyvūnu, reikalingas specialus leidimas.

Žiemojimo vietos – ir daugiabučiuose

Vakarų valstybėse, anot D.Makavičiaus, egzistuoja finansiškai stipresnės gyvūnų globos organizacijos, net šikšnosparnių prieglaudos, turinčios specialią įrangą, pavyzdžiui, šaldytuvus, kuriuose šikšnosparniai gali peržiemoti. Lietuvoje apie tai dar galima tik pasvajoti, tad žmonių sąmoningumas aptikus bejėgį šikšnosparnį yra ypač svarbus.

Kovo ir balandžio mėnesiai yra tas metas, kai Lietuvoje žiemojantys šikšnosparniai bunda iš žiemos miego. Miestų gyventojai neturėtų nustebti, pamatę šikšnosparnį savo aplinkoje, nes šie gyvūnai žiemos miegui neretai pasirenka blokinių daugiabučių ventiliacijos angas ir kitas ertmes.

Tiesa, pasak D.Makavičiaus, šių metų balandžio pradžia dar vėsoka didesniam šikšnosparnių aktyvumui. „Pasitaiko, kad iš žiemos miego pabudęs ir savo slaptavietę palikęs šikšnosparnis netrukus į ją grįžta dar kelioms dienoms, kol oras labiau sušils. Tam, kad šikšnosparniai galutinai išsibudintų, reikia šiltesnių naktų ir ore skraidančių vabzdžių.“

Tad tikėtina, kad 15min skaitytojo aptiktas šikšnosparnis dar nebuvo galutinai pakirdęs iš žiemos miego ir pakankamai aktyvus, kad galėtų pasirūpinti savimi pats. Skaitytojas neliko abejingas – šikšnosparnį perdavė vietiniams aplinkos apsaugos specialistams.

Pabaigai: tik primename, kad šikšnosparniais turėtume pasirūpinti ne iš pareigos, o iš dėkingumo, kad mūsų vakarai artėjančią vasarą būtų malonesni ir smagesni.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“