Per rugsėjį ir spalį Lietuvos pajūriu praskrenda iki trijų milijonų sparnuočių. Didžioji jų dalis nuo Klaipėdos suka Kuršių nerijos link, likusieji skrenda pro Ventės ragą.
Šiemet, pasak ne vieną dešimtį metų skraiduolius žieduojančio ornitologo Vytauto Jusio, rudeninė paukščių migracija prasidėjo savaite anksčiau nei pernai. Į šiltus kraštus būriais traukia kikiliai, alksninukai, įvairių rūšių zylės.
„Juodųjų zylių invazija šiemet buvo didžiulė. Ko gero, didžiausia per 30 metų. Per dieną kartais pagaudavome 1–2 tūkst. juodųjų zylių. Dabar, aišku, jų jau sumažėjo“, – pasakojo ornitologas.
Į šiltus kraštus migruojantiems sparnuočiams Ventės ragas – tik tarpinė stotelė. Skraiduoliai čia tūpia pailsėti ar pasistiprinti.
Vos devynis gramus sveriančios juodosios zylės iš Estijos, Suomijos ar šiaurinės Rusijos dalies žiemoti traukia į Vakarų Europą ir pasiekia net Prancūziją, įveikdamos ne vieną tūkstantį kilometrų. Tačiau kaip skraiduoliai orientuojasi keliaudami ir nepasiklysta, iki galo esą nėra išaiškinta.
„Kregždė, sverianti 15–20 gramų, skrenda 10 tūkst. kilometrų iki Pietų Afrikos ir grįžta į tą patį lizdą perėti. Yra tokių atvejų, kad penkerius metus iš eilės yra taip buvę. Tačiau kaip – iki galo neaišku. Aš manau, kad ne tik tradiciškai, kaip skaitoma, svarbu Žemės magnetinis laukas, žvaigždės, Mėnulis, bet, manau, paukščiai turi labai gerą orientaciją ir vizualinę atmintį“, – teigia V.Jusys.
Per gyvenimą kai kurie sparnuočiai migruodami apsuka iki 12–15 ratų. Dvylika metų stebėdami į Lietuvą grįžtantį vieną gandrą, ornitologai paskaičiavo, kad per tą laiką jis nukeliavo 4 mln. kilometrų.
Paskutinieji sparnuočiai į žiemavietes išskris lapkričio viduryje, o jau vasario pabaigoje vėl turėtume sulaukti pirmųjų varnėnų, pempių ir kitų skraiduolių.
