„Jame, kaip planuojama bus 45 pelės ir 8 mongolinės smiltpelės, taip pat daug moliuskų, maždaug 15 tritonų, galbūt 30–40 sraigių, mikroorganizmų, įvairių augalų, audinių kultūrų“, – sakė Medicinos ir biologijos problemų instituto Vadovaujantis mokslinis darbuotojas Jevgenijus Iljinas.
Pasak jo, gyvūnai bus nesvarumo būklės sąlygomis 30 parų.
Jis paaiškino, kad „Bion-M“ atliks kompleksinius tyrimus įvairiomis kosminės biologijos kryptimis: biomedicinos tyrimus, kurie bus atliekamai su žinduoliais, biologinio svorio jėgos vaidmens tyrimus, gravitacinės biologijos tyrimus (eksperimentus su paprastaisiais organizmais – ir vienaląsčiais, ir sraigėmis). Taip pat bus nagrinėjamas astrobiologijos klausimas – galimo gyvybės atnešimo į Žemę iš kosminės erdvės tyrimas.
J.Iljino nuomone, įdomiausi bus tyrimai, kurie pravers būsimiems tarpplanetiniams skrydžiams.
„Žinoma, įdomiausi yra eksperimentai su žinduoliais, tai eksperimentai su pelėmis ir mongolinėmis smiltpelėmis. Jie ir mokslo požiūriu, ir pilotuojamų skrydžių medicininės aprūpinimo sistemos taikomojo tobulinimo požiūriu yra svarbiausi“, – sakė agentūros pašnekovas.
Kapsulės viduje bus pastatytos vaizdo kameros, kad būtų galima stebėti gyvūnų būklę, jų prisitaikymą prie nesvarumo. Aišku, kad iki ir po skrydžio bus surengta daugybė įvairių tyrimų.
Tačiau daugiausia bus tiriama, kaip greitai organizmas atkuria funkcijas po skrydžio į kosmosą, taip pat gyvūnų elgsenos aspektai, sakė agentūros pašnekovas.
