Į Lietuvoje veikiančias kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.
„Dėl sankcijų sudėtingas klausimas, kalbėjau su Rusijos atstovais kelis kartus. Jie anksčiau sakė, kad tvoros nepastatėt prie Baltarusijos, žinojot, kad taip bus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Tarnybos vadovas pridūrė, kad Lietuva ir vėl prašys Europos Komisijos finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybas. Pirmąjį kartą Komisija į tokį prašymą atsakė neigiamai.
Kiaulių augintojai patirs nuostolių
J.Milius vylėsi, jog Rusijai pavyks įrodyti, kad panikuoti nėra ko. „Visada įrodydavome, kad mūsų produkcija saugi. Aišku, kiaulių augintojai turės nuostolių, bet tikiuosi, kad pačių mažiausių“, – tvirtino J.Milius.
Jis įsitikinęs, kad ES griežtų sankcijų nesiims. Gali būti, kad į ES bus draudžiama įvežti tik tą kiaulieną, kuri užauginta rajonuose, kuriuose aptiktas užkratas.
„ES nustatys apribojimus iš tos zonos, kur buvo nustatyta, o su Rusija derėsimės. Griežčiausios sankcijos iš Rusijos pusės tikėtinos dėl gyvų kiaulių“, – teigė tarnybos vadovas.
Jis pabrėžė, kad kiaulių fermų darbininai turės būti itin atsargūs ir imtis griežtų priemonių, kad kriuksės nepasigautų ligos.
Viliasi, kad į fermas užkratas nepateks
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad Alytaus rajone masiškai gaišta šernai, tačiau maro užkratas aptiktas sumedžiotuose šernuose.
„Afrikinis kiaulių maras – ne vienadienė probloema. Rusija jį turi aštuonerius metus, jis pateko ir į kiaulių kompleksus. Mes tikimės, kad į fermas nepateks, o gamtoje židinys išliks ilgai“, – sakė VMVT vadovas.
Jis pabrėžė, kad vakcinos nuo afrikinio kiaulių maro nėra, o Ispanija šios ligos neatsikrato jau du dešimtmečius.
Pirmadienį padėtį aptars Ekstremalių situacijų komisija
Užkratą aptiko Šalčininkų ir Varėnos rajonuose
„Šalčininkų ir Varėnos, Alytaus pasienyje rastų dviejų šernų mėginiuose aptikome afrikinį kiaulių marą. Patvirtinimui nusiuntėme į Vokietiją, bet mes tikime ir savo tyrimais“, – Lietuvos radijui penktadienį sakė J.Milius.
Anot J.Miliaus, į Lietuvoje veikiančias kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.
„Jeigu laikysis žmonės biosaugos priemonių, užkratas nepateks į fermas. Kad šernai bus apkrėsti, tai visi Europos rizikos vertinimo institutai apie tai kalbėjo. Gamta yra gamta, šernų judėjimas vyksta“, – sakė J.Milius.
Sugriežtintų saugos priemonių Lietuva ėmėsi jau prieš keletą mėnesių.
„Jeigu atvirai, mes veiksmų jau ėmėmės prieš du mėnesius. Stebime gyventojus, ypač pašalinius žmones, maisto produktų atsinešimą“, – kalbėjo J.Milius.
Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, aptikti vasarą. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, siekdama sustabdyti užkrato plitimą – imtasi dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.
Medžiotojai lauks nurodymų
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas 15min.lt sakė, kad dabar medžiotojai elgsis pagal VMVT nurodymus.
„Ką lieps, tą ir darysime.“, – sakė E.Tijušas.
E.Tijušo teigimu, kol kas negalima pasakyti, ar per šį laiką, kai aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, siekdamas sustabdyti užkrato plitimą iš Baltarusijos, paragino aktyviau medžioti šernus, jų buvo sumedžiota daugiau, nei įprastai.
„Išsamios ataskaitos apie sumedžiotus šernus buvo teikiamos veterinarams iš tų vietovių, kurios prie Baltarusijos. Informaciją apie bendrą sumedžiojimą turėsime tik balandžio mėnesį“, – sakė jis.
Nušautus šernus teks užkasti ar sudeginti
Europos Komisija pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.
Vartoti šernų mėsą griežtai draudžiama, nušauti gyvūnai turėtų būti užkasami arba sudeginami tam nustatytose vietose.
Pagal ES nustatytą tvarką, aptikus bent vieną kiaulių maro atvejį, šernų medžioklė Lietuvoje iškart uždraudžiama.
Medžioti šiuos gyvūnus galima tik dėl mėginių paėmimo, stengiantis sumedžioti jaunus, iki metų amžiaus šernus ir vyresnes nei antrametės pateles.
Valgyti tokių šernų mėsą griežtai draudžiama, nušauti gyvūnai turėtų būti užkasami arba sudeginami tam nustatytose vietose.
Šie apribojimai galioja mažiausiai dvejus metus nuo paskutinio patvirtinto maro atvejo.
Taip pat Lietuva turės Europos Komisijai pateikti ligos likvidavimo planą.
