Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, kad „šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus” prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui.
Bylą teismas pradėjo pagal Petro Auštrevičiaus prašymą ištirti, ar Vilniuje galiojančios taisyklės neviršija savivaldybių administracijos kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.
„Savivaldybių renkamas mokestis atbaidydavo gyvūnų savininkus nuo šunų ir kačių ženklinimo. Žmonės pasirinkdavo verčiau nežymėti savo gyvūno, nei mokėti nežinia kam skirtą mokestį, už kurį gyvūnų augintojams netiekiamos jokios arba tik minimalios paslaugos”, – teismo sprendimą komentavo Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.
Žmonės pasirinkdavo verčiau nežymėti savo gyvūno, nei mokėti nežinia kam skirtą mokestį, už kurį gyvūnų augintojams netiekiamos jokios arba tik minimalios paslaugos.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, surinktos rinkliavos patenka į bendrą savivaldybės biudžetą ir nėra skirstomos tikslingai. Kai kurios savivaldybės dalį lėšų skiria benamių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir eutanazijai, todėl šunis ir kates auginantys žmonės iš surinktos rinkliavos negauna jokių paslaugų.
B.Kymantaitė sako, kad šunis auginantiems gyventojams labiausiai trūksta vietų, kur būtų leidžiama vedžioti šunis be pavadėlių.
Kačių augintojai, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės teigimu, iš savivaldybės gaunamų paslaugų trūkumu nesiskundžia, tačiau ir reikalaujamo mėnesinio mokesčio už katės laikymą daugiabučiame name prasmė nėra aiški. „Dažnu atveju katė visą gyvenimą praleidžia namuose ir niekaip neprisideda prie miesto taršos”, – sakė ji.
Todėl, B.Kymantaitės teigimu, gyventojai vengia registruoti savo augintinius – juos užregistravus ir identifikavus poodine mikroschema žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, atsiranda prievolė savivaldybei mokėti mėnesinę rinkliavą už šuns ir katės laikymą bute.
Dažnu atveju katė visą gyvenimą praleidžia namuose ir niekaip neprisideda prie miesto taršos.
Prieš porą savaičių Lietuvos Gyvūnų teisių apsaugos organizacijai pasiūlius gyventojams nemokamai suženklinti šunis be prievolės registruoti juos savivaldybėse ir mokėti mokestį, vos per 3 dienas gyvūnus suženklinti pasiryžo net 100 šunų augintojų.
„Apmaudu, bet šiuo metu esantys rinkliavų rinkimo ir panaudojimo motyvai atbaido gyventojus suženklinti savo augintinius. Tad dėl neaiškių rinkliavų beglobių gyvūnų daugėja ir problema tik aštrėja, o ne dingsta”, – sakė Brigita Kymantaitė.
Dviejų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse yra užregistruoti tik daugiau nei 21 tūkst. šunų ir beveik 4 tūkst. kačių, nors organizacija FEDIAF (Europos naminių gyvūnų augintinių maisto industrijos federacija, angl. „The European Pet Food Industry Federation”) skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso yra net 740 tūkst. šunų ir 670 tūkst. kačių.
Brigita Kymantaitė sakė tikinti, jog šis precedentas įsigalios ir kitose savivaldybėse, kuriose yra reikalaujama užregistruoti ir paženklinti laikomą šunį ar katę bei mokėti rinkliavą.
Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.
